Lankytinos vietos: Trakų rajonas
Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį. Parkas užima 15350 ha ploto teritoriją, kurios didesnė dalis apaugusi miškais. Čia tyvuliuoja 72 ežerai, didžiausias jų – Vilkokšnis.
Pietvakarinėje miestelio pusėje, apsupti parko stovi dvaro rūmai, kurie priklausė dvarininkams Malevskiams.
Aukštadvario piliakalnis - tai vienas žymesnių pietryčių Lietuvos archeologijos paminklų. Dėl to jau nuo XIX a. antrosios pusės dažnai minimas mūsų praeitį aprašančioje mokslinėje bei populiarioje literatūroje. Piliakalnis yra pietvakariniame Aukštadvario miestelio pakraštyje, kairiajame Verknės upės krante. Iš pietryčių prie jo beveik prieina Pilaitės ežeras, iš šiaurės – Verknė, o iš visų ki...
Buvęs Rusijos imperijos paštas yra Karaimų ir Kęstučio gatvių sandūroje. Senasis paštas–būdingas XIX a. pradžios Trakų miesto pastatas. Jį 1810 m. pasistatė dominikonai, rezidavę Pusiasalio pilyje. 1864 m. panaikinus vienuolyną, jis atiteko Trakų apskrities policijos valdybai.
1887 m. namas perduotas Vilniaus pašto ir telegrafo apygardai. Pašte buvo operacijų ir bendroji salė, telegrafas,...
Čia įrengta unikali karaimų tautos ekspozicija, pasakojanti apie šios tautinės mažumos istoriją ir gyvenimą Lietuvoje bei Trakuose.
Karaimų muziejaus įkūrimo Trakuose iniciatoriumi buvo pasaulinio garso orientalistas, karaimų vyriausiasis dvasininkas, hachanas Hadži Seraja Chan Šapšalas (1873-1961) pats surinkęs didžiulę ir įspūdingą buities, meno, ginklų bei dokumentų kolekciją, kuri sud...
Trakų senamiesčio šiaurės vakarinėje dalyje dar nuo Vytauto Didžiojo laikų (XIV a.) gyvena karaimai. Karaimai, tiurkų kalba kalbanti tauta. Tautos vardas yra kildinamas iš karaitų tikėjimo. Manoma, kad karaimus ( apie 400 šeimų) į Trakus atkėlė Vytautas Didysis po savo žygių į Krymą. Karaimai – kariai saugojo pilis, buvo Vytauto asmens sargybiniai. Lietuvos Didysis Kunigaikštis suteikė karaima...
Vos pasukus Vilniaus keliu iš Aukštadvario miestelio, kairėje kelio pusėje galima pamatyti aukštomis pušimis apaugusį kalną vadinamą Kartuvių kalnu. Šiame kalne Muravjovo budeliai 1863 m. buvo įrengęs kartuves ir karė sukilėlius. Kartuvių kalno aukštis yra 21 m. nuo kalno viršūnės matyti Navos ežeras su gražuole sala, kurią apsodino medžiais mokiniai.
Pasakojama, kad pagonybės laikais vy...
Kenesa – karaimų maldos namai. Trakuose esanti kenesa - viena iš trijų pasaulyje veikiančių kenesų. Karaimams, kaip ir kitoms viduramžiais Trakuose gyvenusioms tautoms, buvo leista išpažinti savo tikėjimą, turėti savo maldos namus.
Kenesa yra Trakų senamiesčio šiaurės vakarinėje dalyje, nedidelio aptverto sklypo, esančio šalia Karaimų gatvės, gilumoje.
Kenesa yra kvadrato formos, vi...
Apie XVIII a., už 18 kilometrų nuo Vilniaus buvo įkurtas Lentvario dvaras. Tikslių duomenų apie pirmuosius dvaro savininkus bei patį dvaro ansamblį nėra išlikę. Vienintelės žinios yra Zofijos Tiškevičiūtės-Potockos prisiminimai. XVIII a. dvaro savininku buvo Tomašas Sapiega, XIX a. pr. - N.Dambrovskis. 1819 m. teismo sprendimu dvaras buvo padalintas A.Lappo, Šachnoms ir Hrinevičiūtėms. Dabarti...
Jis yra ties Verniejaus ežeru "Babrauninkų miške" apie 3 km. Nuo Aukštadvario. Jis yra pilkas " vietomis apkerpėjęs. Jo matmenys 6 x 3 x 2.2 m. Dalis akmens yra žemėje. Ant vieno šio akmens šono yra įrašas "MOPIT" kitoj pusėj – kryžius . Žmonės pasakoja " kad prie šio akmens vaidenasi. Jį dar vadina Didžiuoju akmeniu. Yra žinoma "kad apie 1904 – 1905 m. tas akmuo buvo riba kuri skyrė pono žemę...
Strėvos įgriuva – tai dubens formos dauba, legendomis apipintos Velnio duobės "sesuo". Naujasis pažintinis pėsčiųjų takas tarsi paragina apžiūrėti daubą iš visų pusių, pasigrožėti gražiu mišku, pabūti natūralios gamtos prieglobstyje.
Tako ilgis – 600 metrų. Pakeliui įrengtos 5 stotelės: informacija apie taką; kertinė miško buveinė; Spindžiaus miško gamtinė įvairovė; dauba iš arčiau; "Natu...