Lankytinos vietos: Vilniaus miestas
Ten, kur dabar yra trys kryžiai, Gedimino laikais stūksojo medinė pilis. Pilis praminta Kreivąja, nes kalnas, ant kurio ji stovėjo, vadintas Kreivuoju, o vėliau Plikuoju. Užpuolus priešams, į pilį subėgdavo visi Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojai. 14 amžiaus pabaigoje, po ilgos kryžiuočių apsupties, pilis buvo užimta, sugriauta ir sudeginta.
Trijų kryžių kalnas primena pagonybės laik...
Užupis kartais lyginamas su Paryžiaus Monmartro rajonu arba Kopenhagos Kristianija. Užupis – tai menininkų „respublika“. Užupis turi savo himną, konstituciją, prezidentą, premjerą, ambasadorius daugelyje pasaulio kraštų, vyskupą, dvi bažnyčias, vienas seniausių Vilniuje Bernardinų kapines, septynis tiltus ir savo globėją – bronzinį Užupio angelą... Užupio respublikos konstituciją galima perskai...
15 amžiaus pabaigoje–16 amžiaus pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota rusų valstybė. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 metais liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais. Pradžioje siena turėjo penkerius vartus, vėliau – devynerius ir du gynybinius bokštus. O 17-...
1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms. Europoje greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėt...
Vokiečių gatvė – viena iš trijų seniausių Vilniaus gatvių. Jos pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1511 metais. Gatvės vardas kilęs nuo to, kad čia 14-ame amžiuje apsigyveno vokiečių pirkliai ir amatininkai, daugiausiai atvykę iš Rygos. Jie apsistojo netoli seniausios švento Mikalojaus bažnyčios, šalia Vakarų prekyvietės ir Rygos trakto. Vokiečių gatvė taip pat buvo vadinama Goštautų gatve, nes č...
Prasidėjus atstatymo darbams, Vilniaus Žemutinė pilis tapo labiau žinoma kaip Valdovų rūmai.
Mūro statinių čia būta jau 13-ame–14-ame amžiuje. Didysis kunigaikštis Gediminas pilį perstatė ir ji tapo nuolatine Lietuvos kunigaikščių rezidencija. Čia Gediminas 1323 metais rašė laiškus į Vakarų Europą. Gedimino anūkas Jogaila iš Valdovų rūmų išvyko į Krokuvą karūnuotis Lenkijos karaliumi. Vėl...