Lankytinos vietos: Vilniaus miestas
Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė stovi Vilniuje. Pastatyta XVII amžiuje. Prie cerkvės yra vyrų ir moterų vienuolynai. Priklauso stačiatikiams.
Vilniaus Šventosios Dvasios cerkvė – vieninteliai stačiatikių maldos namai Lietuvoje, pastatyti pagal barokinės bažnyčios lotyniškojo kryžiaus planą 17-ame amžiuje. Vyrų ir moterų vienuolynai prie cerkvės – vieninteliai šiandien Lietuvoje veikiantys sta...
Šv. Kazimiero bažnyčia pradėta statyti 1604 m. Kertinį akmenį (tikriausiai dabar matomą kairiajame bažnyčios šone), pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Statybai vadovavo jėzuitai: viceprovincijolas Povilas Bokša ir brolis Jonas Pranckovičius. Lėšomis rėmė Žygimantas III, LDK kancleris Leonas Sapiega ir kiti.
Bažnyčia konsekruota 1635 m., nors pamaldos pradėtos laikyti anksčiau...
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia stovi Vilniuje, Vilniaus g. 30. Tai vėlyvojo baroko bažnyčia, pastatyta 1625-1743 m. Ji pasižymi gausiu dekoru, plastiškais fasadais. Mūrinė, dvibokštė, vienanavė su siauresne ir žemesne už navą presbiterija ir pusapskrite apsida. Įeina į buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblį (XVII-XIX a.). Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius. Prie bažnyčios pietvakarinio...
Seniausia Lietuvos bažnyčia, minima 1320 ir 1387 m. Ji buvo mūrinė. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro pastatyti vėlyvojo baroko altoriai, vargonų choras, permūryti, gal ir padidinti, langai. Manoma, kad tuomet pastatytas ir bokštas. Po 1812 m. karo bažnyčia suremontuota, prie bokšto pastatyta zakristija, XIX a....
Švento Arkangelo Mykolo bažnyčia – viena iš dviejų renesansinių Vilniaus bažnyčių. Švento Arkangelo Mykolo bažnyčios viduje yra vienintelis išlikęs Lietuvos renesansinis altorius iš įvairiaspalvio marmuro ir alebastro.
Švento Arkangelo Mykolo bažnyčios statybai lėšų skyrė Leonas Sapiega. Jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris. Leonas Sapiega bažnyčioje įsirengė šeimos mauz...
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante. Pradėta statyti 1495 m., pabaigta 1500 m. Vėlyvosios gotikos stiliaus. Pamaldos vyksta tik lietuvių kalba.
Pirmoji Šv. Onos bažnyčia minima 1390 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv....
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia laikoma garsiausiu Vilniaus baroko paminklu. Bažnyčia garsėja ypatingu interjeru - joje galima pamatyti apie du tūkstančius stiuko statulų. Bažnyčios vidus yra ypač puošnus, esama daug barokinių statulų, reljefų, liturginių daiktų. Bažnyčioje yra 13 koplyčių.
Legenda pasakoja, kad šioje vietoje būta pagonių deivės Mildos šventyklos. Kažkada čia stovėjo medinė...
Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai observantai, populiariai vadinami bernardinais, į Vilnių atkeliavo XV a. viduryje. Šiam aktyviam, judriam ir visoje Europoje liaudies pamėgtam ordinui palankus Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis 1469 m. fundavo šio ordino vienuolyno ir bažnyčios statybą valstybės sostinėje. Iš pat pradžių Vilniaus konventas tapo bernardinų ordino centru Lietu...
Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia stovi Vilniaus senamiesčio pietinėje dalyje. Ankstyvojo baroko stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Ignotas Dubavičius ir Steponas Dubavičius 1621–1627 m. pastatė iš Liublino atvykusiems karmelitams vienuolyną. 1627 m. suręsta medinė bažnyčia. Jos vietoje Stepono Paco lėšomis 1633–1650 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Manoma, kad ją projektav...
TV bokštas yra vienas iš aukščiausių Rytų Europos statinių. Jo aukštis siekia 326,5 m. Pirmajame aukšte įrengta fotografijų paroda, skirta 14 žmonių, žuvusių per tragiškus 1991 metų sausio įvykius. Kryžiai ir paminklai prie įėjimo įamžina vieną didžiausių šalies kovų už nepriklausomybę. Viršutiniame pastato žiede (165 m aukštyje) įrengta kavinė-baras „Paukščių takas“ ir besisukanti apžvalgos ai...