Kviečiame savo šventes švęsti pas mus. Čia Jūsų lauks auksarankės šeimininkės, besišypsantys padavėjai, dieviško skonio maistas, prabangi stalų bei salės puošyba ir daugybė pramogų! Turime specialų pasiūlymą jaunavedžiams, tad apsilankykite.

Daugiau apie Vilą "Santa Barbara"

Moderni sodyba šalia Klaipėdos (7km)
Pokylių-konferencijų salė iki 100 žmonių.
Nakvynė 70 vietų (viešbučio tipo).
Vestuvės, banketai, konferencijos.

Daugiau apie sodybą "Župė"

Tai ideali vieta švęsti vestuves, jubiliejus, šeimos bei kitas šventes iki 65 žmonių. Sodyboje Jūsų laukia pabalnoti žirgai, karieta fotosesijai, bei pramoginis laivas su kateriu. Sodyboje rasite: pirtis, kubilus, bei baseiną.

Daugiau apie sodybą "Poilsis Vištytyje"

Sodybų paieška

Miegamų vietų:
Vietų be nakvynės:
Detali paieška

Vokiečių gatvė

Vokiečių gatvė

Vilniaus miestas

Vokiečių gatvė – viena iš trijų seniausių Vilniaus gatvių. Jos pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1511 metais. Gatvės vardas kilęs nuo to, kad čia 14-ame amžiuje apsigyveno vokiečių pirkliai ir amatininkai, daugiausiai atvykę iš Rygos. Jie apsistojo netoli seniausios švento Mikalojaus bažnyčios, šalia Vakarų prekyvietės ir Rygos trakto. Vokiečių gatvė taip pat buvo vadinama Goštautų gatve, nes čia stovėjo didikų Goštautų rūmai. Ji turėjo ir dar vieną vardą – Monetų gatvė, nes joje stovėjo iždinė.
Vokiečių gatvė buvo itin svarbi Vilniui. Sakoma, kad 16-ame amžiuje Vokiečių gatvė buvusi gražiausia, nes joje stovėjo turtingiausių pirklių namai. 18 amžiaus pabaigoje buvo statomi didikų rūmai, 19-ame ir 20-ame amžiuje Vokiečių gatvėje stūksojo „Europos“ viešbutis – vienas didžiausių to meto viešbučių Vilniuje. Beje, Vokiečių gatvės name, pažymėtame 26-uoju numeriu, gyveno vienas garsiausių lenkų kompozitorių Stanislovas Moniuška.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vokiečių gatvė buvo miesto prekybos centras – čia buvo daugybė parduotuvių. Karas šią miesto dalį smarkiai nuniokojo.
Po karo sovietų valdžia užsimojo Vilnių sumoderninti. Nuo Gedimino prospekto buvo nutiestas platus magistralinis kelias Minsko plento link. Tariama modernizacija pradėta nuo Vokiečių gatvės. Istoriniai pastatai buvo paliekami tik vienoje Vokiečių gatvės pusėje – toje, kur dabar Šiuolaikinio meno centras. Priešingoje gatvės pusėje buvę namai sulyginti su žeme. Suformuota svetima senajam Vilniui gatvė, pristatyta masyvių stalininės epochos statinių. Pati Vokiečių gatvė buvo išplatinta keturis kartus. Mirus Stalinui, projekto atsisakyta.
Vokiečių gatvės pradžioje, prie pat rotušės, 1968 metais pastatytas Šiuolaikinio meno centras – didžiausias meno centras trijose Baltijos šalyse. Šiuolaikinio meno centre buvo eksponuojami tokių pasaulinio garso menininkų kūriniai, kaip amerikiečių avangardinio kino tėvu pramintas Jonas Mekas, viena žymiausių optinio meno atstovių Bridget Riley iš Anglijos, amerikiečių pop-arto žvaigždė Andy Warhol arba danų meno novatorius Olafur Eliasson ir kiti.