Lankytinos vietos: Plungės rajonas
Plungės rajonas
1791 m. Platelių starostijos inventoriuje minimas malūnas ant Babrungo upės kranto. Kai XVIII a. pabaigoje ant Babrungo upės ištakų Platelių dvaras pastatė minėtą malūną ir jo kūdrai supylė pylimą, pakilo Platelių ežero lygis. Briedsalės pusiasalis tapo Briedsalės sala. Dabartinį Babrungėnų akmens mūro malūną su fachverko konstrukcijomis antrame aukšte iki 1816 m. pastatė grafai Šuazeliai. Graf...
Plungės rajonas
Gandinga priklauso seniausiam Lietuvos gyvenviečių tinklui, kuris formavosi dar valstybingumo susidarymo išvakarėse kaip gentinių susivienijimų centrų sistema, turinti ryškią gynybinę funkciją. Vėliau šio tinklo gyvenvietės vystėsi skirtingai, priklausomai nuo gamtos sąlygų: dalis jų, įsikūrusios prie svarbių kelių, tapo stambiomis gyvenvietėmis, o kitos praradusios gynybinę funkciją pradingo i...
Plungės rajonas
Dovainių kaime, netoli Platelių, verta užsukti pas tautodailininką Kazį Striaupą. Paties tautodailininko statytoje klėtelėje galima pamatyti jo įdomių medžio drožinių istorine, religine tema ar humoristinių kaimiško gyvenimo vaizdelių.
Plungės rajonas
Didingas ir nuostabus kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblis, jį supantis paslaptingas parkas yra ta ypatinga vieta, kur laikas išsaugojo ne tik materialųjį, bet ir dvasinį paveldą. [Stasė Beržonskaitė „Plungės Kunigaikščių Oginskių rūmų istorijos fragmentai“]. Plungės šiaurinėje dalyje esantis Plungės dvaro ansamblis – respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis ir kraštova...
Plungės rajonas
Mikytų alkakalnį supa Didžioji ir Mažoji Alkos pelkės, vadinamos tyru. Šiauriniame kalno šlaite – kone 4 m aukščio akmuo su duobutėmis. Jos laikomos “velnio pėda” ar pasilikusios arklio kanopos pasagos antspaudu. Akmenį, kaip pasakojama, velnias nešęs Salantų bažnyčios durims užremti. Nekartą žmonės po juo ir aukso ieškojo. Pasakojama, kad netgi Napoleono pranzūcai pro šalį keliavę. Dar pasakoj...
Plungės rajonas
Vingiuotas keliukas mišku veda turistų ypač lankomos ir mėgiamos vietos link - militarizmo ekspozicijos. Ekspozicija įkurta Plokštinės miške, buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, pastatytoje 1962 m. Tai viena pirmųjų Sovietų šalyje raketų bazių giliai po žeme. Įspūdį palieka 27 m gylio šachta, kurią galima apžiūrėti, požeminiai tuneliai. Čia sus...
Plungės rajonas
Bažnyčia turi klasicistinių bruožų, stačiakampio plano (22 × 12 m), su bokštu ir bokšteliu. Buvę rengti 3 altoriai. Rekonstravus likęs vienas, bet taip tik gražiau. Šventoriaus tvorą teko išardyti, nes buvo visiškai supuvusi.
Šią bažnyčią prižiūri broliai pranciškonai. Čia įsikūrusi ir žmonių, turinčių priklausomybių, bendruomenė – susitaikinimo bendruomenė.
Plungės rajonas
Apie 1680 m. Platelių dvaro sodyba iš Šventorkalnio pusiasalio persikėlė į dabartinę vietą. Po Lietuvos prisijungimo prie carinės Rusijos, buvęs LDK karališkasis Platelių dvaras XVIII a. pab. Atiteko privačion grafų Šuazelių nuosavybėn. Dvarą grafai valdė iki 1940 m. Platelių bažnyčios šventoriuje yra grafų Šuazelių kapavietė (XX a. pirma pusė).
XVII a. pab. dvaro inventoriuose minimi par...
Plungės rajonas
Itin įdomu tai, kad Beržoro bažnyčios sienos padarytos nenaudojant pjūklo. Egliniai rąstai apdirbami vien tik kirviu. Bažnyčios viduje – keturi altoriai.
Beržoro bažnyčią iš pradžių aptarnaudavo Plateliuose dirbę kunigai. 1759 metais Platelių klebono Juozapo Vaitkevičiaus rūpesčiu Beržore, šalia bažnyčios, pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių ir...
Plungės rajonas
Žinios apie pirmąją Platelių bažnyčią (medinę) mus pasiekia iš XV a. 1486-1526 metų laikotarpyje ją pastatė Stanislovas Kęsgaila. Kaip rodo 1995-1997 m. Platelių Šventorkalnio ir Apvaliosios kalvos archeologiniai tyrinėjimai, pirmoji Platelių bažnyčia (arba koplyčia) galėjo stovėti ant Apvaliosios kalvos (ne Šventorkalnyje, kaip tai buvo manoma iki šiol). Manoma, kad dar anksčiau (apie XIV-XV a...
