Lankytinos vietos: Neringos rajonas
Naglių gamtos rezervato plotas 1680 ha. Aukščiausios kopos – Vingio (51 m) ir Agilos (53 m). Ši kopų atkarpa – tai įmantriausių profilių vėjų išpustytos griovos ir žoline augmenija padengtpos smėlio kalvos. Dėl vyraujančiios augalijos spalvos šios kopos vadinamos „pilkosiomis“. Jose nuo 1675 iki 1854 m. vėjas užnešė smėliu keturias Naglių kaimo vietas. Jų gyventojai vėliau įkūrė Preilą ir Perva...
Viena gražiausių senųjų – parabolinių Juodkrantės kopų – vadinamasis Raganų kalnas. Kalno šlaitai apaugę šimtametėmis pušimis, vingiuotas takas per ūksmę veda į 42 m. aukščio viršūnę. Iš čia matyti spinduliuojanti jūra, o pro pušų kamienus ir eglių skaras prasišviečia marios.
Raganų kalną ne tik žmonės mėgo – sakoma, kad nuo neatmenamų laikų puotas čia keldavę velniai ir raganos.
Ši...
Šioje Kuršių nerijos gyvenvietėje niekada iki šiol nebuvo katalikų bažnyčios. Nidos tikintieji, broliškai leidus liuteronams, melsdavosi grąžintoje jiems bažnyčioje ir energingai siekė naujos bažnyčios pastatymo. Dėl dvasinio ir kultūrinio centro statybos į savivaldybės tarybą kreipėsi Pranciškonų ordino vadovai. Ilgokai užtruko vietos bažnyčiai paieškos. Pagaliau 2000 m. gegužės 4 d. Telšių vy...
Atokiau nuo Nidos gyvenvietės, ant Uošvės kalno, stovi dviaukštis, vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Thomo Manno vasarnamis. Vasarnamis buvo pastatytas 1930 m. Tų pačių metų liepos 16 dieną Thomas Mannas su savo šeima apsistojo šiame namelyje. Rašytojas čia praleido tris vasaras (1930 – 1932 m.). Čia gyvendamas jis kūrė: „Juozapo istorijas“ ir kalbą „Dvasinė rašytojo situacija mūsų l...
Šio kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio “urbti” – t.y. smėlyje “gręžti” duobes sodinukams. Tai viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų. Želdinimo darbai vykdyti nuo 1874m. Tuo pačiu metu Karaliaučiaus valdžios iniciatyva buvo pradėtas ir Nidos švyturio statyba.
Senasis Nidos švyturys buvo 27m. aukščio, šešiakampės formos, link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių. Š...
Vecekrugo kalnas (Senosios smuklės kopa) – tai aukščiausia Kuršių nerijos kopa (67,2 m). Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško Vecekrugo kalnas „vece“ – senas ir „kruogs“ – smuklė, primenanti kopos papėdėje buvusią užeigą. Visa kopa apaugusi kalnų pušimis. Nuo kopos viršūnės galima pamatyti į Kuršių marias nusitęsusius Bulvikio, Didįjį ir Mažąjį Preilos, Ožkos, Pervalkos, Žirgų ir Grobšto ragus....