Žuvinto biosferos rezervatas – seniausias ir pirmasis Lietuvoje valstybinis rezervatas, įkurtas 1937 m. pavasarį profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Šiandien dažnai dar vadinamas Lietuvos gulbių „lopšiu“, nes būtent jame pavyko atkurti Lietuvos gulbių populiaciją. Rezervato simbolis – grakšti ilgakasė lietuvaitė laikanti aukštai iškeltą gulbę. Prieš porą šimtmečių gulbės mūsų krašte buvo visai išnaikintos. 1937 m. viena gulbių pora apsigyveno Žuvinte ir susilaukė gulbiukų. Vietinių žmonių prižiūrima jų šeimyna kas metai didėjo, plito ir po kitus ežerus. Taip susiformavo lietuviškoji gulbių populiacija. Pavasarį čia būna apie 5000 įvairių paukščių lizdų, vidurvasarį Žuvintas tampa milžiniška perykla, o rudenį paukščių dar daugiau – vienu metu jų susirenka iki 20 000. Rezervate auga daug retų augalų. Atvykę į Žuvintą galėsite aplankyti jo muziejų, pavadintą „Ežero evoliucija“. Muziejus mielai visų lankomas, nes tokio profilio muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir kituose artimesniuose kraštuose nėra.
Nuo administracinio pastato apžvalgos aikštelės išvysite didingą Žuvinto vaizdą, jo plačią panoramą. Mėlynose ežero tarpušvendrėse pamatysite daugybę gulbių, laukinių ančių, žąsų, kragų, laukių, kirų ir būrius kitų paukščių. Visiškai čia pat, tarp nendrynų esančioje prieplaukoje, galėsite pasiklausyti didžiojo baublio, krakšlės, mėlyngurklės ar nendrinio žiogelio.