Po Vilhelmo Jono Pliaterio mirties Švėkšnos valdos atiteko jauniausiam sūnui Jurgiui. Po jo mirties 1820 metais Švėkšnos dvaras buvo padalintas keturiems sūnums. Vilkėnai atiteko Pranciškui. 1843 metais ties Švėkšna buvo įrengtas tvenkinys. Dvaras beveik simetriškas, dviejų aukštų su pusrūsiu pastatu. Jo ilgieji fasadai orientuoti šiaurės ir pietų kryptimis. Vakarinėje pusėje virš stogo iškyla keturkampis apžvalgos bokštelis. Pastato architektūroje atsispindi būdingos šiam laikotarpiui istorinių stilių mėgdžiojimo tendencijos, jaučiama Renesanso įtaka. Dvaro rūmus supa maždaug 13 ha ploto parkas.
Malūnas buvo pastatytas 1843 metais užtvenkus Švėkšnalės upę. Šie metai įamžinti pastato gale kartu su raidėmis F. H. P., reiškiančiomis grafą Pranciškų Pliaterį. Manoma, kad malūnas pradėjo veikti keliais metais anksčiau. 1891 metais jį teko rekonstruoti. Pastatas stačiakampės formos, išorinės sienos daugiau kaip metro storio, sumūrytos iš lauko akmenų. Malūno angos apdailintos plačiomis tinko juostomis. Pirmas aukštas padalintas į dvi zonas. Malūno varomąją jėgą sudarė tekantis Švėkšnalės vanduo. Apie 1924-1925 metus mediniai vandens varymo ratai buvo pakeisti metaliniais, o apie 1936 metus pastatytas dyzelinis motoras.