Piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu, yra į rytus nuo Veliuonos piliakalnio (II su papiliu), už plataus 17 m gylio perkaso. Kalno šlaitai statūs, 30 m aukščio. Aikštelės plotas 1080 kv.m. Ant piliakalnio stovėjusi pilis daug kartų puldinėta. Kad sugriautų jos įtvirtinimus, kryžiuočiai panaudojo net 4 taranus. Šią pilį jos gynėjai, matydami, kad negalės atsilaikyti, patys sudegino ir pasitraukė. Veliuonos piliakalnis (II su papiliu) dar vadinamas Ramybės kalnu,– tai 32m aukščio stačiašlaitis nupjauto kūgio formos piliakalnis. Jo aikštelė, kurios plotas 3200 kv.m, apjuosta 4m gylio perkasu. Ant šio piliakalnio stovėjusi pilis, o greta jos – įtvirtintas papilys. Pilis pasižymėjo natūralia, gynybai patogia situacija ir sudėtingais medžio, akmens mūro bei molio fortifikaciniais įrengimais. Jo centre – deivės Veliuonės aukuras.
1991m. abu piliakalniai sutvarkyti valstybės lėšomis. Jų viršutinėse aikštelėse įrengti takeliai, o užlipti į piliakalnius galima laiptais.