Mintį muziejui davė Vaclovas Intas, prieš daugelį metų pradėjęs rinkti aplinkinių laukų įdomesnius akmenis ir gabenti juos savo sodybon. Dabartinė V. Into sodyba – buvusios ligoninės teritorija. Mosėdyje ligoninė buvo įsteigta 1957 m. Jos vedėju buvo paskirtas jaunas Kauno Valstybinį Vytauto Didžiojo universitetą baigęs gydytojas Vaclovas Intas. Mosėdis tuo metu buvo pilkas, apšepęs, su gatvelėse susigrūdusiomis medinėmis trobelėmis, miestelis. Ligoninę, kuri dar neveikė, bet jau buvo paskirtas personalas, supo senas pusantro ha ploto sodas. Nuo jo ir prasidėjo darbai už dabartinį Mosėdžio gožį. Pirmaisiais metais ištisas savaites buvo tvarkoma apleista ligoninės teritorija – sodinami gėlynai, vežami akmenys. Ir kai buvo ruošiamasi nubalinti akmenis, įrėminusius gėlynus, Vaclovas Intas suabejojo ar verta slėpti natūralų jų grožį. O jų buvo pilni Mosėdžio laukai, miškai, ganyklos, nes Skuodo ir Kretingos rajonai buvo vieni riedulingiausių respublikoje. V. Intas rinko juos iš nuošaliausių laukų pakraščių ir vežė, dažniausiai pasikinkęs arklį, į ligoninės kiemą – dabartinę savo sodybą. Taip pat ligoninės teritorijoje gydytojas kūrė alpinariumus, iškasė nemažus tvenkinius. Vanduo juose nesilaikė, todėl dugnas buvo išklotas ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele. Tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje ir jis pavyko . Jau 30 m. šiame tvenkinyje auga garsiausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcija, plauko pauksčiai, nardo žuvys. Tvenkinys išlikęs iki šių dienų. V.Into sodyba primena atogrąžas, džiungles, taigą ir priekalnių pievas. Žemaūgiai puskipaušiai čia persipina su kadagių kolonomis, alyvų kupetos, tamsiaspygliai kėniai, žemaūgiai, svyruokliai, ir į rutulį susipynę spygliuočiai: eglės, kriptomerijos, kukmedžiai, tujos. Taip pat svyruokliai beržai, skirstašakiai kamštiniai, kvaposios didžiažiedės magnolijos. Visi augalai, augantys V.Into sodyboje, kurių visų ir nepaminėsi, parvežti iš įvairiausių botanikos sodų, iš kalnų, asmeninių botanikos kolekcijų, padauginti iš gautų sėklų, ūglelių, išvesti skiepijant per daugelį kartų, atrenkant ir sustiprinant norimas formas. Be įvairiausių augalų sodybos lankytojus stebina akmenys. Pirmasis riedulys iš apylinkės laukų į buvusios ligoninės kiemą parkeliavo ant Vaclovo Into turistinio dviračio. V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis. Į sodybą turistai patenka pro vartus, kuriuos įrėmina iš akmenų sumūryti bokštai. Tokie pat tik mažesni akmeniniai bokšteliai abiejuose keliuko, vedančio į sodybą, pusėse. Kiek paėjus juo, lankytojai būtinai pastebės du kardo pavidalo vos ne 6m. aukštumo akmeninius stulpus. Tai natūralios gamybos susidariusios uolienos – bazaltai, atvežti iš Ukrainos, Sareri rajono statybinių medžiagų laužyklų. Sodyboje – dendoriume nustebina šviesus akmuo, sudarytas vien iš kriauklyčių. Tai kriauklainis pargabentas Mosedin iš Kazachijos, iš netoli Sevčenkos miesto esančių Žetyboj akmens laužyklų. Iš Karelijos parkeliavo kvarcitinio smiltainio girnos, kurios atkreipia dėmesį savo raudonumu. Lyg meteorito nuolauža atrodo iš Vilniaus silikatinių gaminių gamybinio susivienijimo atkeliavęs aplydytas akmuo. Įspūdingai atrodo nedidelis akmeninis namukas ir šalia jo akmeninai stalas ir kėdės, kur galima prisėsti ir pailsėti.
Akmenų čia daug. Jie išdėstyti pavieniui ir tarytum kompozicijomis. Akmeninėje kompozicijoje - ,,Vulkane” įamžinta muziejaus įkūrimo bei aplinkos puošimo įdėjų užuomazga – visų darbų pradžių pradžia. Visi darbai prasidėjo 1957 m. ir dabar dar nesibaigia. Vienas iš jų – ,,pagonių šventykla”, kurios akmenys surinkti iš Žemaitijos. Tačiau buvusios ligoninės kiemas – sodas buvo ribotas, todėl buvo sumanyta akmenis išdėstyti platesnėje prieinamesnėje erdvėje – pietvakarinėje miestelio dalyje dešiniajame Bartuvos upės šlaite. Taip 1979 m. vasario 26 d. Atsižvelgiant į parko populiarumą, jo mokslinę, kultūrinę bei estetinę – turistinę vertę ir įsteigtas valstybinis unikalių akmenų muziejus. Šiandien dabartinėje V.Into sodyboje daug fantazijos, grožio, mistikos, poezijos. Šios idėjos davė visai naują toną ir supratimą mūsų kraštui.