Jonavos krašte žydai pradėjo kurtis tais laikais, kai Kosakovskiai pradeda rūpintis Jonavos plėtimu, jie skatino keltis į miestelį, skirdavo žemės sklypus atsikėlusiems, duodavo miško medžiagos namų statybai.
1750 m. augustas III Marijai Zabielaitei Kosakovskienei suteikė privilegiją: “…įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t. y. krikščionis, totorius, žydus…”
Pirmieji žydai, gavę privilegijas, buvo Zelmanas Šachnovičius, Icikas Govšovičius, Movša Šolomovičius,Abraomas Šmuilovičius.
Žydai Jonavoje pradeda vystyti prekybą, pastatė savo sinagogą (maldos namus). 1784 m. Jonavoje jau gyveno 59 žydų šeimos (viso Jonavoje tuo laiku gyveno 119 žydų). prie sinagogos žydai turėjo ir nemažą sklypą žemės. 1833 m. Jonavoje jau veikė 6 žydų krautuvės.
Žydai 1840 m. iškėlė tilto per nerį būtinybę.
Apie 1890 metus Jonavoje jau buvo 352 žydų kiemai ir kelios jų sinagogos (maldos namai). miestelio gyventojų skaičius 3350, tame skaičiuje 3069 žydai. Jonavoje sodininkyste ir daržininkyste vertėsi tik žydai: ardavo sodus ir daržus, supirkdavo dideliais kiekiais vaisius ir daržoves, užsiimdavo šių produktų plačia prekyba. žydai perpardavinėdavo įvairius produktus ir daiktus, pradedant autais, baigiant dideliais miško medžiagos kiekiais.
Nemaža dalis žydų buvo amatininkai: kalviai, staliai - baldžiai, siuvėjai, batsiuviai, juvelyrai, odininkai, kepurininkai ir kt.
Žydai organizuodavo ir pašto pervežimus. pagrindinės miestelio gatvės tuo laiku apgyvendintos žydų buvo: Kauno, Žvejų, Vokiečių, Bravoro, Kėdainių. pati seniausia miesto dalis Kauno gatvė. namai sustatyti vienas prie kito labai glaustai, todėl kilus gaisrui sunku buvo jam užkirsti kelią. Jonava daug kartų degė. Kauno gatvėje gyvenę žydų tautybės žmonės turėjo nuosavas parduotuves ir parduotuvėles. stambesni savininkai – Kapas, Šapyra (prie bažnyčios), Suliubskas (radijo prekės, dviračiai, siuv. mašinos), Zakas (galanterija). Kauno gatvė buvo grįsta. Vidury gatvės buvo turgelis, pardavinėdavo žuvį ir įvairias pramonines bei maisto prekes. Kauno, Vilniaus gatvėse buvo daug smulkių baldų įmonių.
Apie 1932 m. (nepriklausomybės metais) Jonavoje veikė 250 žydų parduotuvių, žydų bankas, 7 žydų sinagogos, Bravoro gatvėje buvo žydų mokykla. nepriklausomybės laikais žydai kūrė ir daugiau dirbtuvių: A.Reznikas ir Kaufmanas susijungė į vieną baldų dirbtuvę, M.Kliocas su M. Klibanskiu – baldų dirbtuvę. žydai Leiba ir Icka perevoznikai be dirbtuvių turėjo ir savo gėrimų, maisto produktų parduotuves Kauno gatvėje.
Žydai turėjo Jonavoje ir savo kapines, atlikdavo laidojimo apeigas name, esančiame Sodų gatvės gale. Atgimimo metais, lyg atperkant skriaudą žydų tautai, kapinės sutvarkytos.
1941 m., prasidėjus II– jam Pasauliniam karui, Jonavos žydų bendruomenė sunaikinta. Apie 2500 žmonių buvo sušaudyta Girelėje prie Jonavos. ji tapo masine žydų žudynių vieta.
Pirmosiomis karo dienomis žydai buvo suiminėjami, juos varė prie pastato, buvusių lietuvos kareivinių, esančių dabartinėje Panerių gatvėje. Čia atimdavo daiktus, uždarydavo pastatuose. juos kankino, tardė, o po to masiškai vedė į Girelę. Čia buvo iškasti 2 grioviai, eilėmis rikiuodavo ir šaudė, sužeisti ir nušauti krisdavo į griovius. pradžioje buvo pilama labai plonu žemės sluoksniu, vėliau grioviai buvo atkasami ir lavonai deginami. norėta panaikinti kruvinus pėdsakus.
II – ojo pasaulinio karo metais sunaikintas ir žydų turtas, jų namai, dirbtuvės, par duotuvės.
Jonavoje yra išlikę trys žydų bendruomenės sinagogų pastatai. Vienas Klaipėdos gatvėje, kitas Sodų gatvėje.