Bažnyčia pašventinta 1417 metais ir pavadinta šv.Aleksandro (Kapadokijos, vėliau Jaruzalės vyskupo kankinio) vardu, nes toks buvo kunigaikščio Vytauto Didžiojo krikščioniškasis vardas. Tai viena bene seniausių bažnyčių Žemaitijoje. Per prabėgusius 600 metų šioje vietoje ši bažnyčia yra ketvirta. Dabartinį jos vaizdą įgijo 1779 m. ir yra vėlyvojo Lietuvos baroko ir medinės liaudies architektūros pavyzdys. Po antrojo pasaulinio karo okupacinės sovietų valdžios ji buvo uždaryta ir barbariškai suniokota. XX a. paskutinį dešimtmetį bažnyčia buvo sugrąžinta tikintiesiems ir restauruota.