Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia stovi Sudervės kaime, 16 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Klasicistinė rotonda. Dauguma pamaldų laikoma lenkų kalba.
Istorija
Sudervė 1594 m. paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, kuri ją 1669 m. pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Teodora Sapiegienė 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai paskirtas Saugūniškės kaimas ir palivarkas (prie Maišiagalos). 1783 m. įsteigta parapija. Prie bažnyčios veikė prieglauda, 1820 m. sudegė.Nuo 1797 iki 1820 metų bažnyčios vargonininku dirbo bajoras Simonas Baginavičius. Jam buvo išnuomotas ir Saugūniškės kaimas.
Sudervės dvaro savininkas (nuo 1774 m. vyskupas) Valentas Volčackis pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1803–1822 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Statybą prižiūrėjo architektas Laurynas Bortkevičius. Keturias evangelistų skulptūras ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas. Vidų dekoravo dailininkas Napoleonas Ilakavičius. Bažnyčią 1834 m. konsekravo vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius. Ji remontuota 1851–1852 (architektas Tomas Tišeckis), 1876, 1883, 1903 ir 1927 m.
Architektūra
Bažnyčia – klasicistinių formų kupolinė rotonda, su giliomis išėmomis ties šoniniais altoriais, 6 dorėninių kolonų portiku. Virš kupolo yra žibintas su kryžiumi. Šventoriuje stovi klasicistinė mūrinė varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.