Kviečiame savo šventes švęsti pas mus. Čia Jūsų lauks auksarankės šeimininkės, besišypsantys padavėjai, dieviško skonio maistas, prabangi stalų bei salės puošyba ir daugybė pramogų! Turime specialų pasiūlymą jaunavedžiams, tad apsilankykite.

Daugiau apie Vilą "Santa Barbara"

Moderni sodyba šalia Klaipėdos (7km)
Pokylių-konferencijų salė iki 100 žmonių.
Nakvynė 70 vietų (viešbučio tipo).
Vestuvės, banketai, konferencijos.

Daugiau apie sodybą "Župė"

Tai ideali vieta švęsti vestuves, jubiliejus, šeimos bei kitas šventes iki 65 žmonių. Sodyboje Jūsų laukia pabalnoti žirgai, karieta fotosesijai, bei pramoginis laivas su kateriu. Sodyboje rasite: pirtis, kubilus, bei baseiną.

Daugiau apie sodybą "Poilsis Vištytyje"

Sodybų paieška

Miegamų vietų:
Vietų be nakvynės:
Detali paieška

Šateikių dvaras

Šateikių dvaras

Plungės rajonas

Pirmosios žinios apie Blendžiuvos upelio (Salanto kairysis intakas) pakrantėse įsikūrusį Šateikių dvarą pasiekia iš XVII a. Tada jis priklausė Skalvydams. XVII a. viduryje dvarą už 30 tūkst. auksinių nusipirko Barbora Šverinienė. 1661 m. Jokūbas Šverinas Šateikius už 54 tūkst. auksinių buvo užstatęs Danieliui ir Andriui Pliateriams. Po to kurį laiką Šateikiai priklausė Sapiegoms. Iš jų dvarą XVIII a. pr. nusipirko didikai Pliateriai, kurie Šateikius valdė iki 1940 m.
Spėjama, kad nedidelį (5 ha ploto) peizažinį Šateikių dvaro parką Pliateriai įkūrė apie 1875 m. Parką suformuoti buvo patikėta dvaro miškų tvarkytojui Grosui. Iš visų pusių parką supo skaldyto akmens mūro siena su stiklo šukėmis viršuje. Į parką galėjai patekti pro tris įvažiavimus. Du iš jų buvo pietinėje pusėje (paradinis buvo apsodintas kaštonais, prasidėjo prie bažnyčios, antrasis vedė prie svirno). Trečiasis įvažiavimas buvo parko šiaurinėje dalyje. Iš čia takas vedė prie oranžerijos sodininko namelio.
Parke buvo vandens baseinas, tvenkinių kaskada, padaryta patvenkus Blendžiuvą. Dvaro sodyboje buvo ir vaismedžių sodas. Po parką vaikščiodavo fazanai, aikštelėse puikavosi trys skulptūros. Parkas siekė šiaurinį Šateikių malūno tvenkinio krantą.
Pagal retų medžių skaičių Šateikių dvaras yra buvęs vienas iš turtingiausių parkų Lietuvoje. Daugelis retų medžių jau išnyko. Dabar parke priskaičiuojamos 37 introdukuotų augalų rūšys ir formos. Iki mūsų dienų išliko paprastojo ąžuolo kiparisinė forma, raudonasis ąžuolas, svyruoklinė uosio forma, paprastojo buko raudonlapė forma, paprastojo klevo Reitenbacho ir Švedlerio formos, pilkasis ir europinis kėniai, didžiulis europinis kukmedis. Tai seniausias Lietuvoje išlikęs šios rūšies egzempliorius, jau drevėtas, ilgą laiką šalia išaugusio savaiminio beržo stelbtas. Parką vis dar puošia klevų, liepų eilės ir alėjos.
Pagrindinė parko alėja apsodinta paprastaisiais kaštonais. Jie, pasiekę amžiaus ribą, sparčiai nyksta, dalis pastaraisiais metais atsodinama. Apskritame parteryje priešais rūmus anksčiau augo ritmiškai pasodinti paprastieji glaustašakiai skroblai ir vakarinės tujos. Šie medžiai jau persenę, baigia išnykti. Siauruose medynuose, medžių eilėse, grupėse daug savaiminių rūšių klevų, liepų, uosių, auga ąžuolai, beržai, skroblai, eglės, kiti medžiai. Juos papildo europiniai maumedžiai, didžialapės liepos, kalninės guobos.
Peizažinio parko centre stovi neišraiškingos architektūros vieno aukšto 1804 m. rekonstruotas medinis dvaro pastatas. 1980 m. jis restauruotas pagal architektės G. Kirdeikienės projektą. Šis pastatas atiduotas klebonijai. Išliko unikalus oranžerijos pastatas. Augalus vasarą iš jo išnešdavo į parką, atšalus sunešdavo atgal.
Į vakarus nuo rūmų – apskrita apie 70 m skersmens erdvė su parteriu. Pastarasis seniau buvo gausiai dekoruotas gėlynais ir karpomais krūmais. Prie parterio veda trys trumpos alėjos, kurių pagrindinė eina iš pietų, nuo bažnyčios, ir įsijungia į apskritą erdvę. Ši alėja apsodinta kaštonais. Parko pakraščiuose yra mažų tvenkinių, keli gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai. Vienas iš jų – buvęs sodininko namelis su šiltadaržiais.
Didžiausia parko vertybė šiandien – egzotiniai medžiai ir krūmai. Šiuo požiūriu net ir dabar tai vienas iš turtingesnių Lietuvos senųjų parkų. Jo priežiūra patikėta Šateikių seniūnijai, kurios galimybės tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti parką gana ribotos. Tai akivaizdu bet kuriuo metų laiku užsukus į parką.
Dvaras
Miestelis įsikūręs prie Blendžiavos upelio. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė minima jau 1594 m. Dvaras pradedamas minėti XVII a. Iki mūsų dienų išliko keletas dvaro pastatų, dalis parko. Jie kartu su 1875 m. pastatyta Šv. Morkaus bažnyčia yra paskelbti architektūros paminklais. 1558 m. privilegija Žygimantas Augustas Šateikius padovanojo Jokūbui Laškovskiui. Vėliau dvaras kurį laiką priklausė Erazmui Skolvydui. Jis dvarą pardavė Barborai Konarskytei-Šverienei. 1661 m. Šverinai Šateikius užstatė Broel-Pliateriams, o po to dvaras atiteko Sapiegoms. Iš Sapiegų Šateikių dvarą Pliateriai atsipirko 1717 m. Iš pradžių Šateikius valdė Andrius Broel-Pliateris, o XVII a. antroje pusėje – Kariolanas Broel Pliateris. XIX a. pradžioje senieji Šateikių rūmai jau buvo perstatyti. Šateikių rūmų ansamblis tada jau garsėjo puikiu sodu, 5 ha dydžio parku, kuriame augo daug labai retų augalų. Čia buvo oranžerija, gerai prižiūrimi tvenkiniai, parką puošė skulptūros. Rūmų viduje buvo įrengta paveikslų galerija, koncertams skirta salė. Į svečius šeimininkai dažnai pasikviesdavo Plungės ir Rietavo kunigaikščius Oginskius.
Šateikių dvaro sodyba, turinti architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, 2003 m. gegužės 13 d. įtraukta į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių registrą (kodas G365K). Sodybos kompleksui priklauso XIX a. įkurtas parkas, ponų namas (pastatytas XVIII a. II p., rekonstruotas 1804, restauruotas 1973–1976 m.), svirnas, ledainės liekanos (visi XVIII a. pab.–XIX a. pr.), oranžerija-sodininko namelis (XIX a. pab.), namas (XIX a. pr.), kluonas, tvoros fragmentai (XIX a. pab.–XX a. pr.), arklidė (1902 m.), alaus darykla, vandens malūnas (XIX a. I p., XIX a. pab.–XX a. pr.).