XVI a. pab. prūsų kilmės pirklys Jeronimas Kristupas Kiršenšteinas pastatė mūrinę Raudonės pilį, kurią vėliau įsigijo Kiršenšteino giminaičiai Olendskiai. Pastatas iš uždaro stačiakampio įgavo U raidės formą, o rytinio pilies korpuso centre buvo pristatytas cilindrinis bokštas. Paskutinis Olendskis Raudonę ir gaisro apniokotą pilį pardavė Platonui Zubovui. Šis ėmėsi pilies atstatymo ir remonto darbų. Po jo mirties pilis atiteko dukrai Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Jai tvarkant pilį pagal Štegemano projektą pastatas įgijo eklektiškų formų. Šiaurinėje Raudonės pilies pusėje išlikęs mūrinis 1877 m. statytas pilaitės pavidalo pastatas, naudotas dvaro ūkio reikalams, tarnų gyvenamosioms patalpoms. Po I pasaulinio karo jame buvo gyvenama, kai kuriose patalpose pilami javai, 1923 m. pastate įrengtas malūnas. Šiuo metu Raudonės pilyje įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla. Restauruotas 33,5 m aukščio pilies bokštas kviečia turistus pasigrožėti nuostabiomis apylinkėmis ir Nemuno vingiais. Greta pilies - senas parkas, kuriame stovi legendomis apipintas Gedimino ąžuolas, devynių kamienų liepa, gausu poilsio vietų. Kartą per metus, paskutinį gegužės savaitgalį pilis atgyja - čia vyksta jau tradiciniu tapęs renginys "Panemunių žiedai". Minios žmonių suplūsta į Raudonę pasižiūrėti senovės riterių kautynių, profesionalių šalies meno kolektyvų programų, pargauti ką tik ant laužo iškeptų žiobrių ar smagiai praleisti laiką nuostabiame gamtos prieglobstyje.