Pajevonio piliakalnis su gyvenviete
Pajevonio piliakalnis su gyvenviete

Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis su senovės gyvenviete, įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pakeliui Kunigiškių piliakalnį, tarsi praeities paslapčių sargyboje, stovi žilojo Krivio skulptūra (aut. J. Zubavičius). Pajevonio piliakalnis stūkso tarp Skardupio ir Ėglupio upelių esančiame kranto kyšulyje. 1963-1964 m. Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologų grupė, vadovaujama P. Kulikausko, atliko pirmuosius archeologinius piliakalnio kasinėjimus. Buvo tirta piliakalnio aikštelė ir nedidelė dalis gyvenvietės (ji dar kartą tirta 1994 m.). Kasinėjimų metu buvo rasta papuošalų - žalvarinių segių, įvijinių žiedų, smeigtukas, įvija su pakabučiais ir kt. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Už šio piliakalnio tvarkymo darbus pajevoniečiai, pasiūlius KPD Marijampolės padaliniui, vieninteliai apskrityje gavo respublikinį Archeologijos paveldo išsaugojimo 2005 m. geriausių darbų konkurso Didįjį prizą, kuris buvo įteiktas šių metų balandžio mėn. Trakų pilyje. Apdovanojimas patvirtino, kad paveldo objektas atitinka archeologijos paminklo lankymui keliamus reikalavimus.
Prie Pajevonio – Kunigiškių piliakalnio gausu renginių nuo senųjų amatų dienų iki lankininkų ir riterių brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ riterių pasirodymų. Didžiausio susidomėjimo sulaukia iki pergalės dvikovose besikaunantys riteriai spindinčiais šarvais. Viduramžio šokiai nukelia visus susirinkusius į tolimą praeitį. Šventės tęsiasi iki vėlyvos nakties. Patys šventės dalyviai gali išbandyti jėgas ieties metimo, šaudymo iš lanko į taikinį, šuolio į tolį varžybose naudojant turistinę lazdą, akmens svaidymo rungtyse. Vakare visi susėda prie laužo, vaišinasi katile ant laužo virta koše. Pasistiprinę, susibūrę į komandas, patraukia į naktinį žygį ieškoti paslėpto Sūduvos sostinės lobio. Tai iš anksto suplanuotas, pažymėtas maršrutas, kuriuo tenka eiti naudojantis kompasais, prožektoriais, gertuvėmis ir užkandžiais. Po lobio ieškojimo visi susirinka pailsėti prie laužo. Skamba senovinės sūduvių dainos, aptariami patirti dienos įspūdžiai. Tai tik keletas epizodų iš renginių menančių senovę.