Mosėdis – senas Žemaitijos miestelis, įsikūręs prie Bartuvos upės (Skuodo rajone). Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. kryžiuočių raštuose. Čia buvusi gynybinė pilis, kuri stovėjo dabartinės mokyklos vietoje, liudija apie aršias kovas su Livonijos ordinu. Apylinkėse randami pagonybės laikų apeiginiai – kulto akmenys, pilkapiai, trinamos girnos – loviai, namų apyvokos daiktų liekanos patvirtina, kad žmonės čia gyveno jau keli šimtmečiai prieš Kristaus gimimą.
XV amžiuje Mosėdžio gyvenvietė – Žemaičių vyskupo valda. XVI amžiuje įsikūrė dvaras, o šalia augo miestelis. Ilgus metus Mosėdis priklausė Sapiegoms, Gorskiams ir kitiems didikams.
Dabartinis Mosėdis, anot A. Semaškos “Žemaitijos turistinė Meka” garsėja savo unikalumu, kurį miesteliui suteikia akmenys ir gausi dekoratyvinė augmenija. Šios įvairiarūšės gamtinės kolekcijos pagrindu 1979 metais Mosėdyje įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus.
Miestelį puošia pačiame centre suformuotas skverelis žymiems Lietuvos žmonėms ir įvykiams pažymėti. Jame išdėstyti įvairaus dydžio akmenys, pasodinti įvairių formų kadagiai ir ąžuolai. Skveras pradėtas formuoti po 1962 m. gaisro, nušlavusio visą miestelio centrą.