Minčios kaimelyje ant Minčios upės kranto pastatytas vandens malūnas grūdus pradėjo malti prieš 200 metų. Rašytiniuose šaltiniuose minimas Minčios malūnas statytas 1792 metais iš apipjautų medžio rastų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla. Minčios dvare specialiais įrankiais būdavo pjaunamos lentos. Čia veikė vario kalykla, kurioje kūjus kilnojo Minčios upelio vanduo. Vietiniai žmonės sako, kad malūne buvo įrengti “ spąstai gaudyti Minčiagirės velniams ir laumėms, kurie anais čėsais į upelio vandenį nusinešė mūsų kaimo gražuolę Minčiją “. Apie Minčios malūną dar pasakojama: “Minčioje buvęs ant upės įtaisytas vandens kilnojamas blokas- kūjis. Čia vario gabalus kaldavę – plodavę į plonus lakštus. Minčios miške buvusi sukilėlių įrengta tvirtovė- buvę suvažiavę daug ponų. Arnotos buvusios padarytos iš ąžuolo, kulkos- iš švino. Rusams salvėmis iššovus, visi ponai išbėgę. Vienas baudžiauninkas nešęs Minčės miškan ponams sukilėliams sidabrinį dubenį su įvairiais brangiais indais, bet, išgirdęs šūvius, tuos indus užkasęs Alksniškių ir Minčės kelių kampe”. Žmonės sako, kad tarp Minčios ir Žiežulnio ežero yra užkasti pinigai. Tas kalnelis ir vadinamas Piniginiu kalnu. Prie Minčios malūno pastatytas paminklas, menantis 1863 metų sukilimą. Šiuo metu malūne galima gauti nakvynę vienai kitai dienai ar ilgesniam laikui.