Vingiuotu keliu važiuojant iš Kaltinėnų į Varnius pasitinka didžiulė kalva. Tai Medvėgalis-didingiausia Žemaitijos kalva, virš jūros lygio pakilusi apie 234 metrus.
Manoma, kad Medvėgalis buvo vienas iš svarbiausių žemaičių žemės centrų. Šalia jo kūpso dar šeši-Pilies, Piliorių, Sumonių, Ąžuolų, Alkos ir Bevardis kalnai. Archeologai šalia jų aptiko kūlgrindą. Šiuo slaptu povandeniniu taku naudojosi senovės žemaičiai, kovodami su priešais.
Lietuvių literatūros klasikas, kunigas, poetas Jonas Mačiulis-Maironis ne kartą lankėsi Laukuvos apylinkėse, kopė į šio krašto didžiuosius kalnus, gėrėjosi ežerais ir giriomis, įkvėptas apylinkių grožio sukūrė eilėraščių apie Dievyčio ežerą, Medvėgalį.
Užkopti į Medvėgalį, pasidairyti po kalvotą Žemaitijos kraštovaizdį atvyksta turistai ištisus metus. Gausiai žmonių minias pritraukia ant Medvėgalio kalno vykstantys įvairūs renginiai-žemaičių sueigos, menų festivaliai, kalnų sąšaukos, kurių metu uždegamos ugnys ir ant kitų kalnų. Ugnies uždegimas vienu metu reiškia vienybę.