Laisvės alėja – pagrindinė Kauno miesto gatvė, besitęsianti iš vakarų į rytus, esanti Naujamiestyje (Centro seniūnija). Laisvės alėjos ilgis – 1621 m, plotis – 24–27 m. Soboras dalija alėjos erdvę į dvi nelygias ir gana savarankiškas dalis (apie 1100 ir 340 m, be Nepriklausomybės aikštės). Dominuoja didžioji erdvės dalis.
Laisvės alėjoje auga 577 vnt. medžių: 567 liepos, 6 kaštonai, 4 paprastieji klevai. Medžiai skiriasi amžiumi, augimo sparta, lajų forma. Pagal amžių skirstoma į tris grupes: virš 50 metų amžiaus – 350 vnt., nuo 30 iki 50 metų amžiaus – 150 vnt., iki 30 metų amžiaus – 77 vnt.
1843 m. Rusijos caro įsakymu įsteigta Kauno gubernija. Iki 1847 m. parengtas ir patvirtintas miesto projektinis planas. Visas Kauno naujajai daliai (dabar Naujamiesčiui) statyti skirtas plotas sudalytas taisyklingais kvartalais, o jo centre Odesos miesto pavyzdžiu numatyta visoje plano kompozicijoje dominuojanti bulvaro tipo gatvė (Nikolajaus prospektas – dabartinė Laisvės alėja) ir 3 aikštės.
Dvi aikštes – vakarų ir rytų naujosios miesto teritorijos dalyje – alėja sujungė, trečioji aikštė numatyta į šiaurę nuo jos. 1848 m. Naujamiesčio gatvės pradėtos žymėti natūroje, 1849 m. Laisvės alėjoje imta dalyti sklypus statybai, 1851 m. pasodintos liepų eilės, nuo 1857 m. transportui skirtos juostos grindžiamos akmenimis.