Kviečiame savo šventes švęsti pas mus. Čia Jūsų lauks auksarankės šeimininkės, besišypsantys padavėjai, dieviško skonio maistas, prabangi stalų bei salės puošyba ir daugybė pramogų! Turime specialų pasiūlymą jaunavedžiams, tad apsilankykite.

Daugiau apie Vilą "Santa Barbara"

Moderni sodyba šalia Klaipėdos (7km)
Pokylių-konferencijų salė iki 100 žmonių.
Nakvynė 70 vietų (viešbučio tipo).
Vestuvės, banketai, konferencijos.

Daugiau apie sodybą "Župė"

Tai ideali vieta švęsti vestuves, jubiliejus, šeimos bei kitas šventes iki 65 žmonių. Sodyboje Jūsų laukia pabalnoti žirgai, karieta fotosesijai, bei pramoginis laivas su kateriu. Sodyboje rasite: pirtis, kubilus, bei baseiną.

Daugiau apie sodybą "Poilsis Vištytyje"

Vertiname privatumą! Jūsų pageidavimu, poilsis tik vienos grupės atvykstantiems!

Sodybų paieška

Miegamų vietų:
Vietų be nakvynės:
Detali paieška

Kalbininko J. Kazlausko tėviškė

Kalbininko J. Kazlausko tėviškė

Birštonas

Viena iš Nemuno kilpų regioninio parko kultūrinių vertybių yra kalbininko, baltų kalbos tyrėjo, filosofinių studijų daktaro Jono Kazlausko gimtinė. Ji yra Birštono seniūnijoje, Matiešonių kaime. Kaimas yra įsikūręs dešniajame Nemuno krante. Iš vienos pusės kaimą supa žilom lytim pasišiaušiąs Lietuvos upių tėvas Nemunas, iš kitos miškas. Aukštutinėje kaimo dalyje įsikūrusi mus sveikina Jono Kazlausko gimtinė, su savo dideliais medžiais ir gandralizdžiais laukiančiais vasaros pradžios. Čia atsikėlė Kazlauskų šeimos protėviai. Tai buvo laikas kai vyko kaimų dalijimo į individualius ūkius procesas 1906-1914 metais. Mykolo Kazlausko ūkyje buvo dviejų dalių, ilga ir siaura troba, su erdviu prieangiu, virtuve, gyvenamuoju kambariu, kamara ir seklyčia. Taip pat buvo didelis kluonas, tvartas ir svirnas. Profesorius Jonas Kazlauskas gimė 1930 09 01 savo senelio ūkyje. Po Jono ir Janinos Kazlauskų mirties jų antrasis sūnus Kajetonas ir jo žmona Damicelė pasiliko ūkininkauti ūkyje. Jie turėjo du vaikus. Dukterį Aušrą ir sūnų Virginijų. Laikui bėgant ūkio pastatai paseno ir apgriuvo. Taigi Kajetonas Kazlauskas padedant savo broliams, pradėjo juos restauruoti ir atstatyti. Taip buvo atstatytas gyvenamasis namas, kluonas ir tvartas. Visi atstatymo darbai buvo baigti 1972 metais. 1984 metais ūkyje minint Jono Kazlausko šešiasdešimtmetį buvo atidengtas paminklinis akmuo. Ūkis buvo aptvertas tvora, pasodinta medžių alėja, atidengta Ipolito Užkurio skulptūra. Vėliau buvo pastatyti aštuoni stogastulpiai. Juos išdrožė medžio drožėjai A.Sakalauskas, K.Grigonis, A.Antanavičius, A.Venslavičius ir jų jaunieji pameistriai. 8 medinių skulptūrų ansamblis yra tartum apglobiamas dviem aukštais stogastulpiais, žyminčiais svarbiausius saulės laidos taškus Matiešonių horizonte: žiemos saulėgrąžos (Gruodžio 21-22) ir vasaros saulėgrąžos (Birželio 21-22) dienomis. Tarp jų yra dar vienas stogastulpis, pažymintis saulės laidos tašką rudens ir pavasario lygiadienių vakarais. Kitos keturios medinės skulptūros pažymi profesoriaus Jono Kazlausko svarbias gyvenimo datas: gimimo (1930 08 01 ), pražuvimo (1970 10 08 ), kūno suradimo (1970 11 17 ) ir laidotuvių (1970 11 20). Jonas Kazlauskas visa ką gyvenime darė, tai tiktai gera. Jo netektis yra didžiulis smūgis Lietuvai, kadangi mes būtume galėję turėti pasaulinio masto kalbininką ir tyrinėtoją. Lietuva jo neteko, kai jam buvo tik 40 metų. Toks amžius buvo tiktai sėkmingo darbo pradžia, ir jis galėjo padaryti tiek daug.