Dvaro centrinis pastatas iškilo XVIII a. antroje pusėje. Jis buvo pastatytas iš maumedžio medienos. Tai vieno aukšto, platus, stačiakampis statinys. Jo vidus buvo įrengtas paprastai, bet skoningai. 1860 m. tais laikais garsi memuarų autorė Gabrielė Puzynina rašė, kad lankėsi Džiuginėnuose ir šiuo dvaru buvo sužavėta. Anot jos, centrinio dvaro pastato didžiajame salone buvo fortepijonas, keli Liudviko Pilypo laikų stiliaus baldų komplektai, daug paveikslų (spėjama, kad tai buvo kopijos), portretų (tarp jų ir Tado Kosciuškos, Adomo Mickevičiaus), seno porceliano ir sidabro indų. Panašus interjeras čia išsilaikė visą XIX a.