Prasidėjus atstatymo darbams, Vilniaus Žemutinė pilis tapo labiau žinoma kaip Valdovų rūmai.
Mūro statinių čia būta jau 13-ame–14-ame amžiuje. Didysis kunigaikštis Gediminas pilį perstatė ir ji tapo nuolatine Lietuvos kunigaikščių rezidencija. Čia Gediminas 1323 metais rašė laiškus į Vakarų Europą. Gedimino anūkas Jogaila iš Valdovų rūmų išvyko į Krokuvą karūnuotis Lenkijos karaliumi. Vėliau rūmus dailino kitas Gedimino anūkas – Vytautas Didysis.
Valdovų rūmai labiausiai suklestėjo 16 amžiuje. Tai buvo Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto, karalienės Bonos ir Barboros Radvilaitės laikai. Iš Italijos kilusi karalienė Bona Sforca pasikvietė italų architektų, pagal kurių projektus Valdovų rūmai buvo praplėsti ir perstatyti renesanso stiliumi. Karalius Žygimantas Augustas, Bonos Sforcos sūnus, rūmuose sukaupė paveikslų, brangenybių ir gobelenų rinkinius, kurie buvo vieni turtingiausių Europoje. Rūmų biblioteka didžiavosi keturiais tūkstančiais knygų. 17-ojo amžiaus pradžioje Valdovų rūmuose buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje opera. Anuo metu opera buvo naujas žanras, o kai kurios Europos sostinės operų dar nebuvo matę.
17-ojo amžiaus viduryje Valdovų rūmai nukentėjo per karą su Maskva ir buvo apleisti. 19-ojo amžiaus pradžioje rūmus nugriovė carinės Rusijos valdžia. Vieta buvo sulyginta su žeme ir užsodinta medžiais.
2002-ais metais prasidėjo Valdovų rūmų atstatymo darbai. Valdovų rūmai lankytojams duris turi atverti 2009 metais. Tais pačiais 2009-aisiais Vilnius taps Europos kultūros sostine.