Trakuose esančios Pusiasalio ir Salos pilys, statytos XIV amžiaus viduryje – XV amžiaus pradžioje – reikšmingi Lietuvos gynybinės architektūros ir istorijos paminklai. Tarp Galvės ir Lukos ežerų maždaug 4 ha plote yra išlikę Pusiasalio pilies keli bokštai, gynybinių sienų griuvėsiai.
Mūrinė Pusiasalio pilis pradėta statyti XIV a. viduryje. Tai buvo viena didžiausių gardinių Lietuvos pilių, turėjusi 11 įvairaus dydžio gynybinių bokštų. Priekinę pilies dalį sudarė keturkampis kiemas, apjuostas gynybine siena su 6 bokštais. Bokšte į miesto pusę buvo pagrindiniai pilies vartai. Trakų pusiasalio pilis yra vadinama Didžiąja pilimi.
Pusiasalio pilis buvo viena iš Didžiojo kunigaikščio rezidencijų. Netenkant Didžiojo kunigaikščio rezidencijos vaidmens, Pusiasalio pilis tapo kalėjimu, kur buvo kalinami aukštos kilmės valstybės priešai ar belaisviai.
Po niokojančių karų su Švedija ir Rusija pilis buvo sugriauta ir nebeatstatoma. XVII a. pusiasalio pilis buvo atiduota vienuoliams dominikonams. Jie čia pradėjo statyti didelę bažnyčią, tačiau pristigus lėšų, nebaigtoje bažnyčioje įrengė koplyčią ir vienuolyną. XIX a. caro valdžiai vienuolyną uždarius, pastatai buvo atiduoti administracinėms įstaigoms, o pilies teritorija paversta parku. Nuo 1990 m. buvusio Dominikonų vienuolyno patalpose įsikūrė Trakų istorijos muziejaus administracija.
Šiandieną pusiasalio pilies teritorijoje vyksta įvairūs renginiai. Vienas iš įspūdingiausių renginių – viduramžių šventės. Šios šventės metu atgimsta viduramžių gyvenimas: amatininkai gamina ir pardavinėja viduramžiškus dirbinius, savo meną demonstruoja riterių brolijos ir lankininkai.