Taip vadinamas šaltinis, aprašomas jau XIX a. vidurio raštuose, yra 0,35 km į pietvakarius nuo Lygamiškio piliakalnio, prie kelio į Neviržą. Jis trykšta Šventosios aukštumos papėdėje esančiame sufoziniame cirke. Į šaltinio duburį dar XX a. pr. įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2 m skersmens rentinys. Vandens perteklius iš rentinio siaura protaka teka pietų kryptimi. Maždaug už 0,1 km šis upelis įteka į Šventąją. Krokulės vanduo garsėja nepaprastomis savybėmis gydyti įvairias ligas, teikti laimę, saugoti nuo Perkūno ir pan. Daugiausia žmonių ir šiais laikais Krokulę aplanko šv. Trejybės atlaidų dieną. Maždaug 20x20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu apie 1904 m. kun. Razmo iniciatyva buvo aptverta. Be to, šiame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į pietryčius nuo koplytėlės guli 0,75x0,9 m dydžio, 0,3 m aukščio akmuo su vos įžiūrimomis kažkokio užrašo rašytinėmis raidėmis, žymėmis. Paprastai šis akmuo siejamas su Kristaus (arba Marijos) apsireiškimu prie Krokulės. Religinių švenčių metu, kuomet lankoma Krokulė, šiam akmeniui taip pat teikiamas svarbus vaidmuo.