Steponas Gailevičius (1815 - 1885) – skulptorius, vienas iš žymiausių XIX a. liaudies menininkų, liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras, vienas iš akmens skulptūros Lietuvoje pradininkų.
Steponas Gailevičius gimė 1915 m. gruodžio 27 d. Židikų valsčiuje, Pikelių parapijoje, Kukių kaime. Jo tėvai buvo valstiečiai. Steponas buvo vyriausias sūnus šeimoje. Mirus motinai, tėvas vedė antrą kartą. Skulptorius turėjo šiokį tokį išsilavinimą – mokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai. Akmenskaldžio amato greičiausiai išmoko iš tėvo. S.Gailevičius kalė ne tik iš akmens, bet ir drožė iš medžio.
Būdamas vos dvidešimt vienerių skulptorius vedė Kristiną Butavičiūtę, kuri buvo už jį daug vyresnė. Manoma, kad būtent tada Gailevičiai persikėlė gyventi į Ukrinus. Su Kristina S.Gailevičius susilaukė dukters Elvyros Liucijos. Mirus pirmajai žmonai, menininkas, būdamas jau šešiasdešimt penkerių metų, vedė Domicėlę Tiškevičienę.
Mirė S.Gailevičius 1885 m. gegužės 25 d. Ukrinuose.
Didžiąją skulptoriaus kūrybinio palikimo dalį sudaro mažųjų formų architektūra (varteliai, akmeninis koplytstulpis, antkapiniai paminklai) ir skulptūra. Jo darbams didelės įtakos turėjo mediniai liaudies memorialiniai paminklai, bažnytinis baroko stilius bei atvežtinių akmeninių paminklų dekoras. Visa tai jis sugebėjo savotiškai interpretuoti ir perteikti. Lietuviški tekstai ant S.Gailevičiaus paminklų rodo skulptoriaus patriotiškumą, protestą prieš lietuviškos spaudos draudimą.
S.Gailevičius savo kūriniams itin kruopščiai rinkdavosi akmenis. Skulptūroms jis naudojo smulkaus grūdo, lengvai gludinimui ir modeliavimui pasiduodantį akmenį, o koplytstulpio statymui – stambaus grūdo. Jo darbams būdingas vientisumas, kompaktiškumas, savita konstrukcija.
Daug S.Gailevičiaus skulptūrų ir kitų momentaliųjų paminklų neišliko. Dalis išlikusiųjų menotyrininkų dėmesį atkreipė dar sovietmečiu – jie buvo įtraukti į respublikinės reikšmės paminklų sąrašą ir pradėti saugoti valstybės, dalis pateko į muziejus.
Žymiausias S.Gailevičiaus darbas yra Ukrinų aikštėje pastatytas, bene vienintelis išlikęs baudžiavos panaikinimo paminklas. Tai 4,85 metrų aukščio akmeninis koplytstulpis, po granitiniu stogu turėjęs 2 akmenines ir 2 medines skulptūras. 1976 m. paminklas restauruotas. Be to, Ukrinų šventoriuje yra 7 meniški akmeniniai S.Gailevičiaus darbo memorialiniai paminklai.