Simno miestelis įsikūręs tarp Simno ir Giluičio ežerų. Ši gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1382 metų. Legenda sako, kad miestelis buvo pavadintas dviejų gerųjų milžinų Simo ir Sino vardu. 1626 metais Simnas gavo Magdeburgo teises. Šiandien istorinis miestelio centras yra respublikinės reikšmės urbanistikos paminklas. Jau minėtoji legenda pasakoja, kad milžinai pastatė gražuolę miestelio bažnyčią, baigus darbus abu susėdo dviejuose bažnyčios stogo galuose, pasidalino taboka, surūkė po pypkę, paspaudė vienas kitam ranką ir išsiskirstė kas sau – daugiau jų niekas nematė.
Renesansu dvelkianti Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia buvo pastatyta 1520 metais. Nuo tada ji ne vieną kartą degė, buvo apgadinta, šiek tiek perstatyta, tačiau kaskart miestelėnų tvarkoma ir prižiūrima. Prieš pirmąjį pasaulinį karą iš jos negrąžinamai buvo išvežti į Rusiją trys varpai. Jos neaplenkė ir Antrasis pasaulinis karas – bažnyčia buvo apgadinta.
Simno bažnyčia yra labai reikšminga Lietuvos meno istorijai. Jos architektūroje vyrauja Renesansui būdingos formos ir elementai. Tai vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. Jos vidų puošia XIX amžiaus paveikslai vaizduojantys biblijinius siužetus ir personažus.