Netoli Ažuožerių telkšantis gėlo vandens šaltinis, vienas didžiausių Lietuvoje, nuo seno vadinamas Karalienės liūnu. Čia, pasak legendų, su obuolmušiais žirgais kinkyta karieta kadais nugarmėjo gelmėn karalienė, čia nusiskandino nenorėjusi paklusti priešams vaidilutė.
Karalienės liūnas yra Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje, kur išeina į žemės paviršių požeminiai vandenys. Jo plotas apie 0,7 ha, o gylis siekia 6–7 m. Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventąją mažu, griovio pavidalo upeliu. Liūną iš visų pusių supa miškas, todėl čia visada tylu, ramu. Paslaptingai atrodo Karalienės liūnas žiemą. Net ir didžiausi speigai neįstengia visiškai užtraukti liūno, pačiame jo viduryje lyg juodas veidrodis vis tiek blizga akivaras.