RUDESOS KAPINIŲ KOPLYČIA IR VARPINĖ (AtV 518) - liaudies architektūros statiniai. ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO KOPLYČIA yra stačiakampio plano, su trisiene apsida š. pusėje. Vidaus erdvė trinavė halinė. P. pusėje per visą pastato plotį yra prienavis. Pagr. įėjimas - pietinėje, kitas - rytinėje prienavio pusėje. Prienavyje yra laiptai į vargonų chorą, išsikišantį į navų dalį, laikomą 2 stulpų. Prie koplyčios v. šono šliejasi maža, žema zakristija. Koplyčios pamatai akmenų, sienos tašytų rąstų, sutvirtintos statramsčiais, iš lauko apkaltos stačiomis lentomis. Lubos plačios, lentos prikaltos virš sijų. Dvišlaitis gegninis stogas dengtas šiferiu.
Pagr. (p.) fasado viršuje yra aukštas trikampis frontonas. Fasado viduryje dviverės durys, sukaltos iš stačių lentų, aukščiau - 2 suglausti stačiakampiai langai. Ant kraigo yra žemas kvadratinis bokštelis su piramidiniu stogeliu ir kryžiumi. Kitus fasadus skaido aukštai išdėstyti langai.
Viduje spalvingas ir puoštas tik altorius (labai sunykęs). Vargonų choro turėklai iš vertikalių stulpelių. Prienavyje išliko gana puošnios senojo įėjimo durys.
Koplyčia pastatyta XVIII a. II pusėje, Inturkės klebono Mikalojaus Olendskio lėšomis. Tada ji turėjo 4 stulpų portiką, ant malksnomis dengto stogo buvo varpų bokštelis. Koplyčia nukentėjo per 1812 karą. 1820 suremontuota, įrengti nauji altoriai. 1836 ir vėliau remontuota. Portikas buvo apkaltas lentomis ir paverstas prienaviu, apkalti fasadai. Koplyčia priklausė Inturkės apylinkės tarybai. 1989 grąžinta tikintiesiems.
VARPINĖ kvadrato plano, vientiso tūrio. Žema, į viršų siaurėja. Pastatyta ant akmenų. Konstrukcija karkasinė, iš išorės apkalta stačiomis lentomis. Pastogėje kyšo kertiniai rąstų ir sijų galai. Piramidinis stogas dengtas šiferiu.
Pagr. (r.) fasade yra durys ir stačiakampė angelė. P. ir š. fasadų angos didesnės, taip pat stačiakampės. Fasadus, išskyrus pagrindinį, juosia cokolį žyminti lentelė.
Varpinė pastatyta XIX a. II pusėje. Priklauso Inturkės bažnyčiai. Nenaudojama.