Muziejaus kamerinė ekspozicija įrengta sename malūne, kuris yra pačiame miestelio centre, ant užtvenktos Bartuvos kranto. Lauko ekspozicijoje – visos pagrindinės Lietuvos teritorijoje randamos riedulių atmainos. Gydytojo Vaclovo Into rūpesčiu akmenų ekspozicija paįvairinta įvairių kraštų dekoratyviniais ir šiaip puošniais, įdomiais augalais. Mosėdyje – du tvenkiniai. Abu jie – ornitologiniai draustiniai.
1957 m. rudenį Mosėdyje atidaromai ligoninei vadovauti paskiriamas jaunas gydytojas Vaclovas Intas. Tačiau jį domino ne tik darbas, bet ir visur esantys akmenys. Pirmą akmenį gydytojas parsigabeno turistiniu dviračiu. Pirmiausia gydytojas sukinėdavosi ten, kur su savo technika, versdami vos kyšančius akmenis, darbavosi melioratoriai. Per atostogas V.Intas aplankė garsiausius Sovietų Sąjungos botanikos sodus, gamtos mylėtojus. Kuprinėmis ir siuntiniais gabeno į Mosėdį viską, ką įdomaus ir gražaus pamatydavo. Iš Altajos parsisųsdino 34 siuntinius su augalais... Ir visą tai prigijo ir sužaliavo Mosėdyje, ir ne vien ligoninės kieme ar gydytojo sode. Čia prieglobstį rado ne vien tik nebylūs akmenys, margaspalviai augalai, bet ir skardžiabalsiai paukščiai. Akmuo, visą amžinybę buvęs tik kliuviniu, tapo puošmena, pasididžiavimu. Pagarbos akmenims banga persirito per visą Žemaitiją, visą šalį Mosėdžiu susidomėjo žurnalistai, rašytojai, gamtos apsaugos specialistai, geologai. Respublikinis unikalių akmenų muziejų įsteigtas 1979 m. vasario 26 dieną, atsižvelgiant į parko populiarumą, jo mokslinę, kultūrinę bei estetinę – turistinę vertę. Muziejaus administracija ir muziejaus vidaus ekspozicija įsikūrusi sename virš 200 metų amžiaus restauruotame vandens malūne. Joje pateikta uolienų nuotrupų klasifikacija, paleontologiniai radiniai – suakmenėję gyvūnai (fosilijos), kaip dovanos iš įvairių pasaulio šalių atvežti akmenys. Čia viena gausiausių Respublikoje smėlio pavyzdžių kolekcija, kurią surinko pats muziejaus direktorius Vaclovas Intas. Čia galima pamatyti ir iš tūlžies pūslės ir inkstų operacijų metu pašalintus akmenis. Juos padovanojo Vilniaus ir Kauno gydytojai.
Muziejaus lauko ekspozicija išdėstyta Bartuvos slėnio terasoje aštuonių hektarų plote. Joje eksponuojama apie 200 didelių riedulių. Kiti dar guli sandėliavimo vietoje. Priskaičiuojama apie 5 tūkst. akmenų, kuriems čia atgabenti reikėjo vienokios ar kitokios technikos. Tik Mosėdyje mes galime pamatyti akmenis, įsikūrusius didesnių akmenų viduje, lig būtų jų praryti, tik čia mes pamatysime „perkūno kulkas”, „laumės pirštus” ir kitokius akmenis. Daugiau negu 90 % dabar randamų akmenų Lietuvos laukuose išbarstė iš Šiaurės kraštų atslinkę ledynai, kurių paskutinis tirpdamas prieš 10 000 metų ir pasėjo mūsų laukuose tą gausybę atneštų akmenų. Muziejaus lauko ekspozicijoje akmenys išdėstyti pagal kilmę. Tai nuoseklia geografine tvarka suguldyti Rytų, Vidurio ir Vakarų Suomijos, Suomių įlankos dugno, Alandų salyno, Botnijos įlankos dugno, pietų, vidurio, šiaurės Švedijos uolienų rieduliai, ledynmečių gadynėje atkeliavę į Lietuvą maždaug prieš 700 000 – 13 000 metų. Be šių riedulių čia galima pamatyti , kam jie buvo naudojami ir kokią paskirtį turėjo žiloje senovėje. Pietinėje Bartuvos upės terasoje akmenys sudėti taip, kaip juos archeologai randa degintiniuose kapuose, kitoje upės pusėje išdėstyti pagonių naudoti dubenėti akmenys – aukurai. O muziejuje atsiradę akmeniniai laiptai, stalai, atraminės sienelės, grindinys, baseinas, tiltukai, skulptūros supažindina lankytojus su akmens panaudojimo galimybėmis naujoje mažojoje architektūroje. Lyg praplečiant akmenų muziejų, 1984 metais pietiniame Bartuvos šlaite 6,5 ha plote pradėtas sodinti parkas. jame pasodinta daug medelių, krūmų rūšių, suformuoti takai. 2005 m. muziejaus įkūrėjo V. Into 80-ečio proga muziejui suteiktas V. Into vardas.