Rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos memorialiniame muziejuje pirmo aukšto pirmame kambaryje supažindinama su dvarininkaitės vaikyste, jaunystės metais, rodomos jos šeimos narių ir draugų nuotraukos, dokumentai ir užrašais iš bitininkystės kursų Varšuvoje, išlikę autentiški daiktai.
Kita kambario dalis skirta studijų Šveicarijoje ir pedagoginės praktikos Marijampolės mergaičių progimnazijoje dokumentinei ekspozicijai. Šiuo laikotarpiu M. Pečkauskaitė išgarsėja kaip rašytoja, krikščioniškosios pedagogikos skleidėja ir puoselėtoja, ne tik straipsniais, bet ir tiesioginiu darbu įrodanti auklėjimo svarbą mokymo procese. Po stiklu saugomas rašytojos Šatrijos Raganos laiško J. Tumui-Vaižgantui su autobiografiniais duomenimis nuorašas.
Antrame kambaryje - daiktai, liesti ir naudoti Marijos Pečkauskiatės, paskutinius penkiolika gyvenimo metų praleidusios Židikuose. Baldai ir instrumentas, puošęs klebonijos interjerą, rašomasis stalas, prie kurio sukurta garsioji apysaka „Sename dvare“, išverstos pedagogikos knygos. Ant sienų - paveikslai, kabėję rašytojos kambarėliuose vikarijoje. Šatrijos Raganos pomėgį keliauti nesunku atspėti iš lagaminų ir kitų kelioninių atributų. Židikuose garsėjusi ne tiek savo kūriniais, kiek begalinio gerumo širdimi ir altruizmu, rašytoja kiekvieną žmogų stengdavosi pavaišinti bent arbatos puodeliu. Stalo įrankiai, indai tarsi dar tebedvelkia tuo šiltumu ir nuoširdumu. Šalia vitrina su rašytojos asmeniniais daiktais ir kantraus susitaikymo su silpna sveikata palydovais: termometru, tabletėmis, medicininėmis priemonėmis. Visą gyvenimą akcentuotas Marijos Pečkauskaitės gilus tikėjimas Dievu kukliai parodomas keliomis maldaknygėmis, rožančiais, giesmynėliais, prie kojų - suolelis atsiklaupti. Atidesnis lankytojas pastebės ir jos surinktų gamtos keistenybių kolekciją, šalia kurios keletas knygų su autorių dedikacijomis, dovanoti suvenyrai.
Antrame muziejaus aukšte įkurtas atminties kambarys. Čia trumpai paminimi tie, kurie buvo šalia rašytojos. Artimiausi – sesuo Sofija Pečkauskaitė ir kunigas Kazimieras Bukontas; kolegė mokytoja - Janina Kairiukštytė-Tumėnienė; draugai - Pijus Bielskus ir seserys Martišauskaitės; buvę mokiniai - Gabrielė Sakelytė-Vaitkevičienė, Antanas Kazakauskas, Kazimiera Rubinaitė. Rašytojos pradėtus kultūros puoselėjimo darbus tęsė Klemensas Arlauskas ir Petras Spurgana. Jos širdies gailestingumo išgydytųjų vardu kalba Petronelė Andriekutė.
Kūrybos kambarėlyje - rašytojos leidybinio kelio, kuris prasidėjo Užvenčio dvaro alėjose ir atvedė į mažą kambarėlį Židikų klebonijoje, bendrakeleivių portretai ir nesibaigianti tėkmė knygų, spausdinamų iki šių dienų.