Lankytinos vietos: Akmenės rajonas
Akmenės Šv. Onos bažnyčia stovi Akmenėje, Dabikinės (Ventos dešiniojo intako) dešiniajame krante. 1912 m. klebono kunigo Antano Naudžiūno rūpesčiu ir parapiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė neogotikinė Šv. Onos vardo bažnyčia, kurią 1920 m. pakonsekravo vyskupas P. Karevičius. Bažnyčia neoromaninė, kryžminio plano, vienabokštė, su bokšteliais. Yra 6 altoriai. Šventorius apmūrytas. Jame įrengt...
Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta ant kalnelio, ją supa kapinės. Jos architektūrinė kompozicija būdinga romantinei klasicizmo transformacijai. Evangelikų bažnyčiose, kitaip nei katalikų, yra mažai knygų, bažnytinių indų, tekstilės dirbinių. Evangelikų šventovių santūrumas būdingas ir Alkiškių bažnyčiai. Lietuvoje liko trys nuo karo nenukentėjusios latviškų parapijų bažnyčios, vie...
Antano Čiapo botanikos sodas per 40-ies metų gyvavimo laikotarpį, tapo neatsiejama Akmenės krašto dalimi. Šimtai rūšių įdomiausių dekoratyvinių augalų ir kompozicijos iš akmenų, medžio, metalo ir stiklo pritraukia ne vieno lankytojo akį, pradžiugina širdį. Tai originali salelė nedideliame mieste, o medžių ir krūmų kompozicijos primena pasakų pasaulį. Jame įkurdintos 358 rūšys augalų, iš kurių 7...
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valoma mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, pitlius, triaukštė ir keturaukštė šve...
Gamtos ir kultūros parkas – įkurtas Akmenės miesto pušyne. Parko teritoriją sudaro pušynas, Dabikinės upės slėnis, buvęs smėlio karjeras ir tvenkinio pakrantė. Akmenės gamtos ir kultūros parkas įsteigtas 2002 m. Jame gausu medžio skulptūrų, įrengta unikali akmeninė estrada. Čia nuolat rengiami įvairūs kultūriniai renginiai, puiki vieta poilsiui ir laisvalaikiui praleisti.
Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą. Šiuo metu daugiausiai klinties išgaunama, būtent, Karpėnų karjere. Jam yra parengtas ir vykdomas rekultivacijos projektas. Pagal šį projektą yra numatyta išeksploatuotame karjere įrengti vandens telkinį, kuriuo galės mėgautis vietiniai gyventojai bei lankytojai.
Paragių dvaro sodyba – būdingas XVIII a. planinės struktūros dvaro ansamblis. Tai rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867–1926) ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės (1872–1957), rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėviškė. Lazdynų Pelėdos muziejus įsteigtas 1966 m. Jo plotas 94,8 m2. Muziejuje vyksta edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, kasmetinės kūrybinės etnografinė...
Akmenės krašte slūgso dideli klinčių, tinkamų cementui ir kalkėms gaminti, klodai. 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys ir iš jų deginti kalkės statybos bei cukraus pramonei. Šioje vietoje esantys klinčių klodai, nuošliaužos, juose augantys šaltalankiai ir dirbtiniai ežerėliai leidžia pasijusti lyg kalnuose.
1887 m. kunigas Juozapas Ambrazevičius su parapiečiais pastatė naują mūrinę dvibokštę šv. Juozapo vardo bažnyčią. Į vieną iš bokštų buvo įkelti varpai. Iš senosios bažnyčios atnešti ir įtaisyti vargonai. Pilies kapinėse buvo kapinių koplyčia. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia apdegė, bokštai buvo numušti. O pokario metais atremontuota, tačiau su žemesniais bokštais. Dabartinėje bažnyčios i...
Papilės parko (iki 1842 m. parkas ir dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui) įžymybė - penkiolikakamienė liepa. Tai medis – gamtos paminklas. Viskas turi savo pradžią, turi ir pabaigą. Toks neišvengiamas gyvenimo dėsnis. Visiems jau iš geografijos vadovėlių žinoma Papilės šešiolikakamienė liepa vieną dieną tapo penkiolikakamiene, o 2007 m. vasarą - trylikakamiene... Medis jau senas – beveik pusan...


























