Apie 1680 m. Platelių dvaro sodyba iš Šventorkalnio pusiasalio persikėlė į dabartinę vietą. Po Lietuvos prisijungimo prie carinės Rusijos, buvęs LDK karališkasis Platelių dvaras XVIII a. pab. Atiteko privačion grafų Šuazelių nuosavybėn. Dvarą grafai valdė iki 1940 m. Platelių bažnyčios šventoriuje yra grafų Šuazelių kapavietė (XX a. pirma pusė).
XVII a. pab. dvaro inventoriuose minimi parke buvę dvaro rūmai ir prie dviejų kūdrų bravoras. XIX a. pr. Inventoriuose jau minimi nauji mediniai rūmai. Sodybos planinėje struktūroje, kuri pradėjo formuotis XVII a. pab. Ryškios dvi pastatų koncentracijos: šiausrinėje dvaro sodybos dalyje abipus kelio į Gintališkę – centrinė pastatų grupė (rūmai, ledainė, orandžerija, oficina), vakarinėje ir pietinėje dalyje – dvaro sodybos ūkinių pastatų koncentracija. Rūmai 1943 m. sudegė. Išliko 6 dvaro pastatai. Išlikusių pastatų architektūrai būdinga XIX a. II pusės liaudies architektūros tradicijos (kluonas, kumetynas, oficina), neogotikinių formų interpretacija (svirnas), istorizmo laikotarpio „plytų stilius“ (arklidė). Išlikę pastatai pritaikyti šių dienų reikmėms: buv. rūsyje – viešbutis, kluone – kultūros namai, svirne įrengtos Užgavėnių, krašto istorijos ir etnografijos ekspozicijos, ruošiamos įvairios parodos. Platelių sodybos parkas pradėtas formuoti XVII a. pab. Parkas priskiriamas mišrių parkų grupei. Jame daugiausia auga vietiniai medžiai: uosiai, klevai, liepos, ąžuolai, skroblai, dekoratyviniai krūmai. Parke saugomi trys gamtos paminklai: storiausias Lietuvoje „Raganos“ uosis (kamieno apimtis 7,2 m.), liepa ir vinkšna.
Dvaro svirne (buvusiame) galima pamatyti Užgavėnių kaukių ekspoziciją, archeologinių radinių iš Šventorkalnio, Pilies salos, senovinių įrankių bei namų apyvokos daiktų. Ekspozicijų salėse nuolat veikia parodos, rengiamos konferencijos, seminarai.