Pilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis. Pilies gatvės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1530 metais.
Šia gatve į pilį važiuodavo karaliai, popiežiaus legatai ir kitų šalių pasiuntiniai. Pilies gatvėje namus statėsi didikai, turtingi miestiečiai, keliolika pastatų valdė Vilniaus katedros kapitula. Prie Pilies gatvės visą kvartalą užėmė Vilniaus Universitetas, gyveno universiteto profesoriai. Viename iš kiemų 18 amžiaus pabaigoje buvo įkurtas Vilniaus Universiteto botanikos sodas. Pilies gatve traukdavo bažnytinės procesijos. Plačiausiose gatvės vietose šurmuliavo turgūs: vadinamoji Didžioji rinka prie Rotušės ir Žuvų turgus prie Piatnickajos cerkvės.
Pilies gatvė patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai; Pilies 4 – renesansinis kapitulos namas; Šventų Jonų bažnyčios frontonas – barokinis.
Pilies gatvėje yra įsikūrę Signatarų namai - būtent čia 1918-ųjų metų vasario 16-ą dieną Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Dabar Signatarų namuose įkurtas muziejus. Jame atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, eksponuojama Nepriklausomybės akto kopija.