Kviečiame savo šventes švęsti pas mus. Čia Jūsų lauks auksarankės šeimininkės, besišypsantys padavėjai, dieviško skonio maistas, prabangi stalų bei salės puošyba ir daugybė pramogų! Turime specialų pasiūlymą jaunavedžiams, tad apsilankykite.

Daugiau apie Vilą "Santa Barbara"

"PAS ŠEŠTOKĄ" - moderni kaimo turizmo sodyba Molėtų rajone prie ežero iki 60 svečių. Sodyba yra patogioje vietoje: netoli Vilniaus, Utenos, Molėtų, Ukmergės, Anykščių.  Pas mus rasite viską ko reikia įsimintinai šventei ar kokybiškam poilsiui..

Daugiau apie sodybą "Pas Šeštoką"

Tai vienkiemis Molėtų rajone ant Bebrusų ežero kranto. Tai nuostabi vieta rengti vestuves, pobūvius,  seminarus, susitikimus, taip pat ramiam poilsiui bei vaikų stovykloms. Sodyboje galite ilsėtis ne tik vasarą, bet ir rudenį, pavasarį bei žiemą.

Daugiau apie "Įlankos sodybą"

Ideali vieta už patrauklią kainą vestuvėms, Kalėdoms ir Naujiesiems metams, įmonių vakarėliams, šeimos šventėms! Esame vienkiemyje prie ežero, be galo nuostabiame gamtos kampelyje!
 
Daugiau apie "Svajonių dvarą"
 

Tik 24 km. nuo Kauno centro, 5 ha teritorijoje gražiame vienkiemyje ant puikaus tvenkinio kranto, šalia miško įsikūrusi sodyba „Vilaitė“ laukia visų norinčių surengti bet kokį pobūvį, pradedent vestuvių švente, krikštynomis, baigiant 100-metų jubiliejum! Taip pat organizuojame įmonių vakarėlius, sporto šventes,  rengiame nuotykinį - orientacinį žaidimą „Vilaitė Race“.
Daugiau apie sodybą "Vilaitė"

Ieškote išskirtinės vietos vestuvėms, konferencijoms ar įvairioms šventėms švęsti? Vila RA - puiki sodyba ant ežero kranto Molėtų rajone laukia Jūsų. Erdvi 100 kv.m. salė, jaukūs kambariai, skanūs patiekalai, didelė teritorija, dvi pirtys, baseinas ir masažinė vonia - viskas sukurta Jūsų nepamirštamoms akimirkoms. Priimame iki 50 svečių visus metus.
Daugiau apie "Vila - Ra"

Tinkama vieta poilsiui, visais metų laikais, jei norime pabėgti nuo miesto šurmulio, skubaus gyvenimo tempo, rutinos. "Plaukiojančios salos" sodyba- vienkiemis, yra įsikūrusi gražioje vietoje, ant ežero kranto Zarasų raj. Čia Jūsų laukia gražūs apartamentai, pirtis, kubilas, valtis. Kviečiame ilsėtis, linksmintis, ir švęsti šventes pas mus! 
Daugiau apie "Plaukiojančias salas"

Nečiūnų sodyba ! iki 130 vietų ! Vestuvėms ! Stovykloms !
Ežero krante, pirtis, kubilas, tenisas, sporto aikštelės. Saugi,
didelė teritorija.

Daugiau apie "Nečiūnų sodybą"

 

Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia

Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia

Panevėžio rajonas

1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, 1803 m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus Upytės bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį Upytės parapijiečių, rašyti metrikus.
Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė (koplyčia), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po 1831 m. sukilimo Rusijos administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti Ukmergės bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, 1847 m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčia, bet 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. 1872 m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą. 1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 altorius, pervežtus iš Klovainių, vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas Juozapas Ruškys. 1919 m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. 1927 m. Panevėžio vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1936 m. išdažytas vidus. 1944 m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė. Nuo 1989 m. vėl veikia. Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius.