trys pagrindinės gatvės ir jų sankirtoje susidariusi trikampė aikštė. Tik perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės, miestas įgijo itin raiškią klasicistinę kompoziciją. Kompozicinė ašis – centrinė miesto aikštė – sujungė dvarą rytuose ir Šv. Mato Evangelisto bažnyčią vakaruose. Jos ilgis Rokiškį išskiria iš kitų XVIII a. antros pusės Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos miestų (400 – 700 m.; Rokiškyje 1 km.). Aplink aikštę buvo statomi lapidinės (akmens ir plytų mūras) statybos trobesiai, gausėjo medinių statinių.XIX a. pabaigoje aikštės pakraščiuose beveik nebebuvo laisvos vietos statyboms.
XX a. aikštė pasitiko prastai apšviesta, negrįsta, išvažinėta turgininkų ratais, nes joje vykdavo turgūs ir mugės.1923 m. buvo pradėtas kloti grindinys ir šaligatviai, sodinami medžiai, įrengiami skverai. 1931 m. pastatytas R. Antinio (vyresniojo) Nepriklausomybės paminklas,nuo kurio ji gavo Nepriklausomybės aikštės vardą. 1999 m. miesto 500 m. jubiliejui pastatytas skulptoriaus L.Žuklio ir architektės N.Bučiūtės paminklas "Arka".