Lietuvos nacionalinis muziejus - didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Tai seniausias muziejus Lietuvoje. Jo ištakos - 1855 m. įkurtas Senienų muziejus Vilniuje.
Lietuvos nacionalinio muziejaus tikslas - kaupti, saugoti, restauruoti ir aktualizuoti visuomenėje Lietuvos istorijos bei kultūros vertybes.
Lietuvos nacionalinis muziejus atviras visiems norintiems giliau pažinti ir suprasti
Lietuvos archeologiją, istoriją ir etninę kultūrą arba tiesiog pasigrožėti
protėvių dirbiniais.
Muziejaus ištakos – kultūros istoriko, kolekcininko grafo Eustachijaus Tiškevičiaus 1855 m. gegužės 11 d. Vilniuje įkurtas Senienų muziejus. Jis visuomenei duris atvėrė 1856 m. balandžio 29 d. uždarytame po 1831 m. sukilimo Vilniaus universitete. Muziejus kaupė, saugojo ir eksponavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį paveldą. Po 1863 m. sukilimo muziejaus veiklą nutraukė beatodairiškai vykdoma rusifikavimo politika. Didesnė dalis vertingų eksponatų buvo išvežta į N. Rumiancevo muziejų Maskvoje, o pertvarkytas muziejus 1865 m. buvo atidarytas kaip Vilniaus viešosios bibliotekos dalis. 1918 m. vienas iš nacionalinio išsivadavimo vadovų dr. Jonas Basanavičius Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu ėmėsi kurti Istorijos-etnografijos muziejų. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilnių, šis darbas nutrūko. 1920-1940 m. rinkiniai buvo saugomi Vilniaus universitete, 1941 m. perduoti Lietuvos mokslų akademijai. Žymaus muziejininko, kultūros istoriko Vinco Žilėno pastangomis 1952 m. šių rinkinių pagrindu buvo suformuotas Istorijos ir etnografijos muziejus.
Atsižvelgiant į tai, kad muziejuje sukauptos pagrindinės Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros kolekcijos. 1992 m. jis pavadintas Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Muziejus įsikūręs Vilniaus pilių komplekso pastatuose.
Šiandien muziejuje saugoma daugiau kaip 998 tūkst. eksponatų. Rengiamos kasmetinės etninės kultūros tyrinėtojų, istorikų ekspedicijos, vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Muziejaus restauravimo centre konservuojama ir restauruojama daugiau kaip pusė visų Lietuvos muziejuose restauruojamų eksponatų. Veikia specializuota biblioteka, archyvas, fotostudija.
Muziejaus darbas organizuojamas specializuotuose lituanistinių rinkinių skyriuose: Archeologijos, Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos, Etninės kultūros, Istorijos, Naujausių laikų istorijos, Ikonografijos ir Numizmatikos.
Svarbi muziejaus darbo sritis populiarinant muziejaus rinkinius, ugdant istorinę savivoką – medžiagos apie kaupiamus rinkinius publikavimas leidinių serijose „Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka“, „Lietuvių etninė kultūra“, „Lietuvos fotografijos istorija“, „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo“ ir kt. Visos Lietuvos muziejininkai skelbia savo straipsnius metraščiuose „Etnografija“, „Numizmatika“, „Restauravimo metodika“.