Klaipėdos miestui 2002 m. rugpjūčio 1 d. sukako 750 metų. Šio jubiliejaus proga Klaipėdos piliavietėje, princo Frydricho poternoje, buvo atidaryta nauja ekspozicija. Naujojo pilies ir miesto istorijos muziejaus tikslas yra supažindinti miesto gyventojus ir svečius su Klaipėdos istorija bei buvusių gyventojų buitimi.

1968 m. Klaipėdos piliavietėje buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Tais metais MA Istorijos instituto archeologas A.Tautavičius ištyrė pirmuosius plotus ir nustatė, kad buvusios pilies vietoje yra išlikęs kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais, pastatų pamatais. Dėl to Klaipėdos piliavietė buvo įtraukta ne tik į istorijos bei architektūros, bet ir į archeologijos paminklų sąrašą. Tyrimų darbai buvo atnaujinti 1975 metais. Tuomet archeologinius kasinėjimus pradėjo ir su pertraukomis tęsia iki šiol archeologas prof. habil. dr. V. Žulkus. Per visą archeologinių tyrimų laikotarpį ištirta maždaug pusė pilies kiemo teritorijos (šiaurinė dalis), kasinėta ant princų Frydricho ir Karlo bastionų, surasta keliolika tūkstančių radinių. Šių archeologinių tyrinėjimų bei rašytinių šaltinių pagrindu atkurta XIII-XVIII a. Klaipėdos pilies raida.
Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Tų pačių metų rudenį kalavijuočiai prie Danės žiočių pastatė medinę pilį ir pavadino ją Memelburgu. Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė aptvarinė (gardinė) pilis. Jos kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados.
XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia, kad XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų Vokiečių ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis raudonų plytų gotikinio mūro sienomis.
XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama, tad 1516-1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o apie 1538-1550 m. - perstatyta. Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais. Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas, vakariniame - Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pastatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.
XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad jos gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Dėl to 1686 m. vietoj aplink pilį esančių žemės pylimų buvo įrengti bastionai.
Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos tobulinimo darbai vyko per Septynerių metų karą (1756-1763). Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti, o 1872-1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastai.
Klaipėdos pilies regeneravimo problemos ilgą laiką buvo susijusios su tuo, jog jos teritorijoje yra įsikūrusi AB Klaipėdos laivų remontas (anksčiau - Bandomoji laivų remonto įmonė). Po ilgų diskusijų 1994 metais Lietuvos Vyriausybė nutarė iki 2009 m. iškeldinti minėtą akcinę bendrovę. Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi rengti Klaipėdos piliavietės ir artimiausių teritorijų pritaikymo projektus. 1998 m. buvo surengtas konkursas dėl piliavietės teritorijos sutvarkymo ir panaudojimo ateityje vizijos, 1999 m. - dėl pilies Didžiojo bokšto atstatymo. Konkursą dėl Didžiojo bokšto atstatymo laimėjusi architektų grupė pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio, silueto. Jo atstatymui siūlyta naudoti ne tradicinę medžiagą - plytas, o stiklą. Tokiu būdu, pasak architekto S.Manomaičio, Klaipėdos pilies bokšte turėtų susilydyti XVI- XVII a. istorija su XXI a. technologijomis. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo parengtas Istorijos, kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje detalusis projektas, kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.
Pagal bendrą Klaipėdos pilies muziejaus koncepciją pirmiausia buvo paruoštos dvi virtualių ekspozicijų dalys (autoriai architektai S.Manomaitis ir M.Daukšys). Didžiajame bokšte parengtos ekspozicijos „Kuršių karyba vėlyvajame geležies amžiuje“, pilies princo Frydricho poternoje - „Pilis ir miestas XIII-XVII a.“.
Pirmasis objektas, kuris tapo atviras Klaipėdos miesto visuomenei ir svečiams, buvo Pilies ir miesto istorijos muziejus. Jis įkurtas autentiškoje XVII-XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu.
Rengiant Pilies ir miesto istorijos muziejaus ekspoziciją buvo atsižvelgta į šiuolaikinius reikalavimus, pagal kuriuos ekspozicija turi būti ne tik moksliškai nepriekaištinga, konceptuali, bet ir vizualiai patraukli, įdomi, net emocinga, turinti pabrėžtinai edukacinį pobūdį.
Princo Frydricho poternoje yra pateikiama pilies ir miesto raida. XIII-XVII a. eksponatai stenduose išdėstyti pagal pilies ir miesto raidos etapus. Pirmame stende eksponuojami kuršių ginklai bei papuošalai, kadangi iki Ordino įsikūrimo Klaipėdos apylinkės priklausė kuršiškai Pilsoto žemei, kur egzistavo savita ir turtinga kultūra. Kitas stendas skirtas Klaipėdos įkūrimui. Čia eksponuojama pilies įsteigimo rašto kopija bei schema - Klaipėdos pilies maketas ir XIII a. miesto situacija. Kituose dviejuose stenduose eksponuojami Klaipėdos pilyje rasti įvairūs XIV-XV a. buities daiktai bei pilies ir miesto maketas - schema. XVI a. skirtuose stenduose lankytojai gali pamatyti vieną svarbiausių muziejaus eksponatų - auksinį, brangakmeniu inkrustuotą, žiedą. Prof. habil. dr. V. Žulkus nustatė, kad tokių, XVI a. vid. datuojamų, žiedų yra žinoma tik trys, jie galėjo priklausyti arba vieno luomo žmonėms, arba jie yra vienos dirbtuvės juvelyriniai dirbiniai. Šalia žiedo eksponuojami renesansiniai kokliai, aludario bei buities daiktai. Paskutiniuose dviejuose stenduose demonstruojami kalvio įrankiai, dirbiniai bei kurpiaus gaminiai. Kitoje patalpoje yra sukurta XVII a. buitinė scena, kurioje prie stalo sėdi miestiečiai - manekenai, jie aprengti tiems laikams būdingais drabužiais. Šalia jų eksponuojama restauruota buitinė keramika iš miesto ir pilies kultūrinių sluoksnių Didžiojoje poternos patalpoje rodomas 2x2,5 metrų dydžio maketas lankytojams leis susipažinti su XVII a. miesto ir pilies išplanavimu. Toje pačioje salėje vaizduojamas ir pasirengimas atremti švedų kariuomenę - stovi kariai su jiems būdinga amunicija, šalia jų dviejų metrų ilgio ir vienos tonos svorio patranka, kuri buvo rasta rekonstruojant tiltą šalia piliavietės. Kitoje salės pusėje, šalia išlikusių XIV a. tilto liekanų, darbininkas - manekenas, vaizduojantis pilies rekonstravimo darbų sceną. Didžiosios salės nišose eksponuojami autentiški XVI-XVIII a. eksponatai: ginklai, mediniai darbo įrankiai, buities reikmenys. Dar vienas svarbus ir įspūdingas eksponatas yra XVIII a. Klaipėdos pirklių gildijos sidabrinis bokalas, kuris buvo naudojamas tik ypatingomis progomis. Šį vertingą eksponatą muziejui paskolino Trakų istorijos muziejus.
Įdomu tai, kad šiame muziejuje yra įrengtas ir kompiuterių terminalas su interaktyviais ekranais, kuriuo galės naudotis tiek suaugę lankytojai, tiek vaikai. Naujos ir modernios informacinės priemonės leidžia manyti, kad muziejininkų darbas bus suprastas teisingai, prasiplės istorinio pažinimo, istorinės savimonės formavimo galimybės, muziejus taps patrauklesnis, skatins pažinimo troškulį, kadangi atėjęs į muziejų žmogus iš pasyvaus stebėtojo taps aktyviu dalyviu. Jis savarankiškai kompiuteriu galės ieškoti ne tik papildomos informacijos, bet ir dalyvauti mokslinėje diskusijoje: apie Klaipėdos ir Memelio vietovardžių etimologiją, kodėl Ordinas pastatė pilį Danės žiotyse, ar kaip gyveno Klaipėdos miesto gyventojai. Vargu ar vien iš muziejaus eksponatų lankytojas sugebėtų išsiaiškinti šias problemas. Pagaliau labai žingeidi visuomenės dalis - moksleiviai savo istorijos žinias galės praplėsti ne tik kompiuteryje radę rekonstrukcijas, bet ir analogų ar net žaidimų istorine tematika pagalba. Šiuo metu virtuali muziejaus ekspozicija pristato kelias temas - Klaipėdos ir Memelio vardo kilmė, miesto herbo atsiradimas ir jo prasmės aiškinimas, miestiečių buitis, miesto raida bei XVII a. pilies rekonstrukcija.
Ekspoziciją kūrė ne tik Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai, bet ir įvairūs specialistai. Dalia Aleksandravičiūtė-Zagnoj siuvo drabužius ir rūpinosi batų, piniginių, sagų kopijų pagal išlikusius XVI a. pavyzdžius gamyba, Vladas Žalkauskas, remdamasis prof. habil. dr. V.Žulkaus ir Z.Genienės konsultacijomis, padarė XIII-XVIII a. pilies ir miesto maketus, UAB „Pamario restauratorius“ darbuotojai pagamino XVI-XVII a. stalo, suolų, statinių ir patrankos lafeto kopijas, Viktorija Gordina su kolegomis sukūrė virtualią muziejaus ekspoziciją.
Pilies ir miesto istorijos muziejaus ekspozicija yra tik didelio darbo pradžia. Ekspoziciją, pasakojančią apie Klaipėdos istoriją ir miestiečių gyvenimą XVIII-XIX a., ketinama įkurti kitoje pakankamai gerai išlikusioje poternoje po princo Karlo bastionu. Be to, ateities planai siejami ir su Didžiojo pilies bokšto atstatymu.