Kauno pilis, 2006 m. Kauno pilis XIX a.
Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m., pastatyta XIV a. viduryje.
Istorija
Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo kryžiuočiai. 1362 m., po trijų savaičių apsiausties (gynybai vadovavo Kęstučio sūnus Vaidotas), kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, pritaikyta šaudyti parako ginklais. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5 m aukščio sienos, visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo bokštai.
Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik po 1410 m. Žalgirio mūšio pilies gyvenimas aprimo – ji neteko strateginės reikšmės. Pilis smarkiai apgriauta per XVII–XVIII a. karus. Šiuo metu čia veikia Kauno regiono turizmo informacijos centras.
2008 m. gegužės 23 d. atidengta memorialinė lenta, skirta 1362 m. Kauno pilies gynėjams bei įgulos vado kunigaikščio Vaidoto biustas (skulpt. Algimantas Šlapikas). Tą pačią dieną į apyvartą išleista 50 Lt vertės sidabrinė moneta (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, dail. Giedrius Paulauskis). Monetos averse pavaizduotas stilizuotas viduramžių Vytis, reverse – Kauno pilis [1].
Legendos
Apie Kauno pilį sukurta daug legendų. Poemoje „Konradas Valenrodas“ Kauno pilį mini poetas Adomas Mickevičius. Kiti pasakojimai taip pat pilni paslaptingumo. Pasakojama, kad pilies šeimininkė karalienė Bona Sforca pilyje laikiusi kariuomenę, kuri vėliau prasmegusi po žeme ir nuo tos dienos laukianti, kada Kauną ištiksianti kokia nors didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti. Senovėje žmonės kalbėdavo, kad naktimis iš po žemių girdisi karių kalbos, ginklų žvanginimas bei žirgų žvengimas.