Tapytojas Antanas Samuolis – vienas talentingiausių ketvirtojo dešimtmečio jaunosios dailininkų kartos atstovas. Jo kūryba issiskyrė plačia jausmų skale – nuo lyrikos ir tragizmo ligi grotesko. Samuolis geriausiais kūriniais pasiekė savo tikslą, lietuvių mene paliko dideles kūrybines vertybes. 1922 – 1929 metai. - Dailės studijas pradėjo Piešimo kursuose, liaudies namų tamsokose ir drėgnose klasėse.
Vienas ankstyviausių A. Samuolio darbų ,,Autoportretas su patefonu“. Antanas labai negailestingai elgdavosi su savo paveikslais – daugelis jo drobių užteptos, ant jų buvo tapomi nauji darbai. Paveikslas ,,Natiurmortas su statulėle“. Paveiksle ,,Skurdas“ paveikslo herojui Antanas suteikė savo pozą ,,Senelėje“ Antanas įamžino savo senelę Prancišką. Dailininkas įamžino seserį paveiksle ,,Moteris su vaiku“. ,,Nartiurmortas su dievuku“ (sukurtas tapytojo brendimo metais). A. Samuolio paveiksle – kėdė su vazonėliu. . ,,Kėdė“ – lyrinis dailininko sesers Relės portretas, liesa, išbalusi mergaitė ,,Poilsyje“. Kiti gerai žinomi jo darbai:,,Motiną su kūdikiu“, ,,Naujoji Leda“, ,,Priemiestis“, ,,Baltoji obelis“, ,,Liga“, ,,Baltoji obelis“, ,,Nukryžiuotasis“, ,,Kambarys“, ,,Dailininkas“, ,,Portretas“, ,,Geltona moteris“, ,,Mergina“, ,,Peizažas“, ,,Ežeras“, ,,Vasarotojai“, ,,Ligonis“.
1941 m. išeina iš sanatorijos, nuo vasaros kartu su mama apsigyvena Prauliuose, Samulevičių įsigytoje sodyboje Jonavos rajone. Stipriai pablogėjus sveikatai išvyko gydytis į Šveicariją. Mirties ataka prasidėjo 1942 metų vasario 8 dieną. Kitos dienos popietę jis neteko sąmonės ir mirė.
Raimundo Samulevičiaus apybraižoje apie dėdę skyrelyje, kuris pavadintas ,,Be menininko vardo“ dar kartą įsitikiname jog ,,iš tiesų, jo visas gyvenimas – tai ištikimybės Menui pavyzdys. Menininkas prieš blogį turi kovoti savo kūryba (ir tai pats įrodė).
Minint šio žmogaus atminimą sodybos kiemelyje prie klėtelės vyksta vaikų ir rajono menininkų plenerai, atminimo vakarai.
1991 m. atkuriant interjerą klėtelėje, skirtą A.Samuolio atminimui, stengtasi, kad ekspozicija būtų autentiška. Čia galima pamatyti dailininko molbertą, dažus, jo darbų reprodukcijas. Gidė trumpai apžvelgs menininko gyvenimo ir kūrybos metus.
Klėtelės antrame aukšte ekspozicija atspindi dramaturgo Raimundo Samulevičiaus gyvenimo ir kūrybos akimirkas. ,,Noriu kad mano kūriniai būtų trapūs, - rašė Raimundas. – Lyg įšausti iš rūko ir drauge turėtų plieninio tilto konstrukcijos patvarumą“. Dievino jis A.Čechovą. Apie kūrybą mąstė net valgydamas, mintys užplūsdavo net traukinyje, automobilyje. Džiaugėsi, kad jo pjesė ,,Sofoklis ir Ji“ prabilo rusiškai, angliškai. Pjesės buvo statomos Rusijos Federacijoje, Estijos, Moldavijos, Armėnijos, Ukrainos respublikose, Lenkijoje, Suomijoje ir Vilniaus universiteto kaimo teatre.
,,Studentiška novelė“ pastatyta 1964 m., ,,Pasiklydęs tarp žvaigždžių“–1937 m., ,,Lokys“, ,,Jeigu pasibels“- 1967 m., ,,Aidas“-1969 m., ,,Laukimas“, ,,Paukti ateik čia“-1975 m., ,,Karūna ir smėlis“, ,,Erškėtrožės rudenį“.
Aplankę ekspoziciją ekskursijos dalyviai galės pamatyti jo pjesių, įvykusių Lietuvoje ir svetur afišas, vizitines korteles žmonių, su kuriais jis bendravo, stalą prie kurio gimdavo jo pjesės. Stenduose sudėtos nuotraukos, kurios meną Raimundo vaikystės akimirkas, jaunystę. Ant sienų kabo jo piešiniai.