Kauno IX forto istorija
1879 m. liepos 7 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II pasirašė potvarkį Kauno tvirtovei statyti.
Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse (1914 m.) Kauno miestas buvo apjuostas devyniais fortais, tarp jų esančiomis baterijomis ir kitais gynybiniais įtvirtinimais. Kaunas tapo carinės Rusijos imperijos pirmos klasės tvirtove.
IX fortas pradėtas statyti 1902 m., baigtas – 1913 m. Statybai naudotas betonas ir gelžbetonis.
IX fortas – dviejų aukštų kareivinės su kaponyrinėmis patrankomis jose, su buitinėmis ir sanitarinėmis patalpomis, šaudmenų, maisto sandėliais, požeminiais praėjimais (poternomis) iš kareivinių į gynybinę sieną.
1924 m. IX fortas tapo Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialu.
1940–1941m. IX fortas – NKVD kalėjimas, politinių kalinių persiuntimo į Sovietų lagerius punktas.
Nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) IX fortas – masinių žudynių vieta, kur naciai nužudė daugiau nei 50 000 įvairių tautybių žmonių, tarp jų daugiau nei 30 000 Kaune gyvenusių žydų, Kauno geto kalinių,
10 000 – iš kitų Europos valstybių atvežtų žydų tautybės žmonių.
Nuo 1958 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Kauno IX fortas – Respublikinės reikšmės muziejus.
1984 m. buvo pastatytas naujas originalus, savitų formų muziejus, masinių žudynių vietoje – 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas (skulptorius A. Ambraziūnas), simbolizuojantis žūtį, skausmą, amžiną atminimą.
1958 m. Kauno IX forte buvo įkurtas respublikinės reikšmės muziejus.
Muziejus gavo labai nedėkingas ir šiai veiklai nepritaikytas patalpas: 2 aukštų gelžbetoninį statinį – buvusias kareivines, kurios 1924 m. buvo pertvarkytos į kalėjimo kameras; pristatyta įvairių priestatų, pabūklų lizdų patalpos paverstos sandėliais, įrengtos daržovių saugyklos, nugriauta fortą juosianti žiedinė griovio gynybinės sienos ir metalinės tvoros užkarda, užmūryti požeminiai perėjimai iš centro į forto teritoriją ir į gynybinę sieną, padaryta daug kitų jau neatitaisomų pertvarkymų.
1959 m. keturiose kamerose buvo parengta pirmoji ekspozicija apie hitlerinių okupantų Lietuvoje vykdytus nusikaltimus.
1960 m. masinių žudynių lauke pradėti tiriamieji darbai, siekiant nustatyti masinių žudynių teritorijos ribas, surinkti įrodymų-eksponatų apie čia vykusias žudynes.
1965 m. įrengta antroji ekspozicija, pasakojanti kai kuriuos forto istorijos laikotarpius.
1984 m. iškilmingai atidengtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas (skulptorius A. Ambraziūnas), fašizmo aukoms atminti.
Šalia senojo IX forto pastatytas originalus savitų formų su metaliniais vartais muziejus.
1984 m. ekspozicijos įrengtos naujame muziejuje.
1988 m. IX forto muziejininkai pradėjo ekspozicijų pertvarkymo darbą. Restauruota dalis senojo muziejaus.
1991 m. atidengta stela, įamžinanti daugiau kaip 30000 žydų, nužudytų IX forte nacių okupacijos metais, atminimą.
Muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Muziejaus vadovas – Julija Menciūnienė.