Sodyba įkurta 1721 m. kaip valstybinis domenų dvaras. Tai nesudėtingų formų vėlyvojo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Dvaro rūmai yra dviejų aukštų, su gyvenama pastoge. Planas simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Antrojo aukšto langų viršų ir palangių plokštumas puošia lipdiniai, pastogę juosia karnizas.
Po 1819 m. administracinės reformos sodybą įsigijo Francas Vilhelmas Radkė. Dvaras buvo vadinamas kilminguoju (šis titulas liko iki XX a. 2-ojo dešimtmečio). Tuo metu, 1819 m., pradėti statyti dabartiniai rūmai; kiti pastatai buvo mediniai. Radkių giminės palikuonims dvaras priklausė iki 1889 m., kada jį įsigijo Hugo Šojus. Jis sutvarkė dvarvietę, išplėtė rūmus, pastatė naujus mūrinius (išskyrus daržinę) pagalbinius bei ūkinius pastatus. Į pietus nuo rūmų pasodino parką, įrengė 3 tvenkinius, užveisė sodą.
1945 m. sodyba tapo pagalbiniu Šilutės rajono vykdomojo komiteto ūkiu;1948 m. joje įsikūrė Kretingos žemės ūkio mokyklos filialas. 1952-1953 m. veikė Šilutės dvimetė žemės ūkio mokykla. 1959-1984 - Šilutės žemės ūkio technikumas, vėliau - profesinė technikos mokykla.
Prie dvaro 2001 m. šilutiškiai pastatė H. Šojui paminklą.
Pastaraisiais metais rūmai buvo restauruojami. Atliekant darbus įrengta pamatų horizontali hidroizoliacija, atlikti mažojo korpuso restauravimo ir pritaikymo darbai: restauruota ir sutvirtinta stogo medinė konstrukcija, stogas perklotas keraminėmis čerpėmis. Konservuota išlikusi sieninė tapyba (architektė S. Domanskienė).
1997 m. gruodžio 31 d. architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinti Šilutės dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G115K). Kompleksui priklauso: rūmai, parkas, svirnas, kiaulidė, rūsys, du namai, tvartas, kluonas, siloso bokštas, sodininko namas.