Muziejaus pastatų kompleksas yra pirmas ir vienintelis Lietuvoje statinys, projektuotas ir statytas pagal Pasaulio medžio mitologinį įvaizdį, apimant šaknis (ekspozicinė galerija), kamieną ir dangų siekiančią viršūnę (teleskopas).
1990 m. įkurto muziejaus veiklos erdvė – žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu: emociniai – per meną; dvasiniai – per asmeninius išgyvenimus ir religijas; etniniai – per tautos verbalinį, apeiginį, materialinį paveldą; pažintiniai – per mokslą; pragmatiniai – per kosmonautiką; ryšiai su nežemiškos kosminės kilmės protu – žmonijos pastangos rasti į save panašius; ontologinis ryšys su Visata - gyvenimo prasmės šioje Visatoje paieškos; Nežinomybėje esantys ryšiai - pagarba Nežinomybei. Šių ryšių visuma turėjo įtakos įvairių tautų tradicijų, religijų ir gyvenimo būdų formavimuisi. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su astronomijos atspindžiais istorijoje ir kultūroje.
Muziejus lankytojams siūlo:
• diferencijuotą etnokosmologinę programą su skaidrių demonstravimu, paskaita-pokalbiu, pakilimu į bokštą.
• dangaus šviesulių stebėjimus naktį per moderniausią teleskopą Lietuvoje su gido pasakojimu apie stebimus dangaus objektus.
• nakvynę negausioms (iki 16 žmonių) grupėms.

Muziejus lankytojus priima dieninei programai (nuo 8 iki 16 val.), naktinei programai (esant visiškai giedram orui, prasideda 1,5 val. po saulėlydžio).
Muziejaus pastatų kompleksą sudaro stebėjimų aikštelė ir astronominis kupolas. Pastatą sudaro 45 m aukščio bokštai liftui ir teleskopui, ekspozicinė galerija, renginių salė, administracinis korpusas.
Pagrindinė muziejaus mokslinio darbo tema – lietuvių etnoastronomija ir archeoastronomija. Etnokosmologinė informacija muziejuje pateikiama 4 formomis:
muziejinė ekspozicija; informacinis bankas-biblioteka; dangaus objektų panorama pro teleskopą, prieinamą visiems žmonėms; etnokosmologijos parkas (etnokosmologinė ekspozicija gamtinėje aplinkoje: koplytstulpiai, kalendorinės stebyklos, ženklinti akmenys, Saulės laikrodžiai, mitologiniai simboliai ir skulptūros…).