Ekspozicija supažindina su žymaus nacionalinio atgimimo veikėjo, aušrininko dr. J. Šliūpo (1861-1944) gyvenimu ir darbais.
Ikonografinė ekspozicijos medžiaga atspindi svarbiausius Palangos miesto istorijos fragmentus.
Roko Stepono Šliūpo sūnus. Gimė 1861 m. kovo 6 d. (pagal senąjį kalendorių - vasario 23 d.) Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Rakandžių kaime ūkininkų šeimoje. Gydytojas, visuomenės veikėjas, publicistas, aušrininkas, liberalas.
Nuo 1870 m. kartu su broliu Stanislovu gyveno pas dėdę Aloyzą Paliepiuose (Betygalos filijoje), ruošėsi mokslui gimnazijoje. 1873-1880 m. mokėsi Mintaujos vokiečių gimnazijoje, per vasaras atvykdavo pas dėdę į Pernaravą. Gimnaziją baigė gavęs kolegijos registratoriaus rangą. Mokė barono Hakn vaikus. Studijavo filologiją ir teisę Maskvos (1880-1882), gamtos mokslus - Petrapilio (1882) universitetuose. Buvo suimtas ir su kitais studentais 3 mėnesius kalintas Kryžių (rusiškai - Krestu) kalėjime. Tuo metu jis sunkiai susirgo, tai ištrėmė ne į Sibirą, o į Kauno guberniją. Čia jam buvo leista gyventi tėviškėje prižiūrint vietos policijai. 1883 m. mokė grafo V. Zubovo vaikus. Pasinaudojęs brolio Stanislovo pasu, slaptai perėjo Prūsų sieną ir nuvyko į Šveicariją, kur, prisidengęs Richterio pavarde, norėjo toliau studijuoti. Negavęs studijoms reikalingų lėšų, išvyko į Bitėnus, kur ėmė redaguoti be redaktoriaus tuo metu (1883 m.) likusį „Aušros” žurnalą (renkant leidiniui vardą buvo daug diskutuojama, o paliktas J. Šliūpo pasiūlytasis - „Aušra“. Už darbą leidinyje rusų ir vokiečių valdžia J. Šliūpą persekiojo, todėl Bitėnus jis turėjo palikti. Kurį laiką slapta gyveno Lietuvoje, vėliau - Varšuvoje (ten gyvendamas gubernatoriui Hurkai įteikė memorandumą dėl lietuviškos spaudos leidimo) ir Mintaujoje. Iš Palangos per Klaipėdą slapta pasitraukė į Hamburgą, o iš čia pateko į JAV, kur gyveno 1884-1919 metais.
1885 m. į JAV atvykus sužadėtinei L. Malinauskaitei, susituokė. Su ja turėjo 3 vaikus (Aldoną, Keistutį ir Hypatiją). 1889-1891 metais studijavo Mariland’o universitete. Iki 1917 m. vertėsi gydytojo praktika, daugiausiai Pensilvanijoje.
Redagavo lietuvių laikraščius ir žurnalus: 1884-1885 m. - „Uniją”, 1885-1889 m. - „Lietuviškajį balsą”, 1892-1893 m. - „Apšvietą”, 1894 m. - „Naują gadynę”, 1910-1915 m. - „Laisvąją mintį”.