Nuo XV a. vidurio Kėdainiuose pradėjo lankytis vokiečių Hanzos pirkliai. Kaune jie turėjo savo prekybos atstovybę ir nuo 1445 iki 1540 m. dominavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) užsienio prekyboje. Per Kėdainius į Žemaičių seniūnijos centrą Raseinius ėjo svarbus valstybinės reikšmės kelias iš Vilniaus. Jis buvo gerai prižiūrimas, nuolat tvarkomas ir vadinamas pilkuoju keliu, nes buvo piltas žvyru. Kitas prekybos kelias iš Kauno per Kėdainius vedė į Rygą. Senamiesčio Didžioji gatvė yra viena iš seniausių ir ilgiausių gatvių. Anksčiau ji vadinta Pilies gatve. XVII a. Magistratas rūpinosi, kad būtų statomi mūriniai namai, grindžiamos gatvės: Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas į Kėdainius įvažiuojantis žmogus turėjo atgabenti po akmenį. Vaikščiodami siauromis senamiesčio gatvelėmis, galėsite pasigerėti didingumu dvelkiančia istorija, susipažinti su architektūros ir kultūros vertybėmis. Tai amatininkų namai (XVII a.), Kėdainių gimnazija (XVII a.), karmelitų vienuolynas (XVII – XIX a.), kuriame įsikūrė Kėdainių krašto muziejus, vienas seniausių Lietuvoje.