XVa. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras, valdomas karaliaus vietininko. Vėliau dvarą valdė privatūs savininkai. 1670m. bajoras Vladislavas Vaina ir jo žmona Felicija Belikevičiūtė - Vainienė Biržuvėnus perdavė Tverų seniūnui Mikalojui Gorskiui. Gorskiams Biržuvėnų dvaras priklausė iki XXa. vidurio. 1909 – 1938 metais čia veikė kartono fabrikas. 1940 m. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, dvaras buvo nacionalizuotas. Po karo čia įkurtas tarybinis ūkis. Biržuvėnų dvaras - medinės dvarų architektūros paminklas. Iš išlikusių dvaro pastatų vertingiausi yra XVIII a. vidurio reprezentacinės dalies mediniai bei originalios architektūros XIX a. pabaigos – XXa. pradžios mūriniai ir mediniai pastatai: ponų namas – vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo baroko laikotarpio ponų namų; oficina, vežiminė ir arklidė – vieninteliai XVIIIa. medinės architektūros oficinos ir arklidės ir vežiminės pavyzdžiai Lietuvoje; XIXa. pabaigos – XXa. pradžios pastatai - malūnas, tvartas; daržinės su užvažiuojamaisiais tiltais – vieninteliai tokio tipo medinių daržinių pavyzdžiai Lietuvoje. Taip pat vertinga iki mūsų dienų išlikusi dvaro sodybos planinė struktūra: ją sudaro reprezentacinė, ūkinė, gamybinė ir gyvenamoji (kumetynų) zonos. Dvaro sodyba įsikūrusi vaizdingame Virvytės upės slėnyje. Dvaro teritorijoje yra 6 sakralinės bei mitologinės vietos: koplytstulpis su išdrožta šventojo skulptūrėle, Gorskių šeimos kapinės, vokiečių karių kapinės, medinis skenduolių kryžius, Biržuvėnų piliakalnis, šaltinis Laumės pėda.