Itin įdomu tai, kad Beržoro bažnyčios sienos padarytos nenaudojant pjūklo. Egliniai rąstai apdirbami vien tik kirviu. Bažnyčios viduje – keturi altoriai.
Beržoro bažnyčią iš pradžių aptarnaudavo Plateliuose dirbę kunigai. 1759 metais Platelių klebono Juozapo Vaitkevičiaus rūpesčiu Beržore, šalia bažnyčios, pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių ir Beržorui išrūpinti atlaidai (tokie pat, kaip ir Žemaičių Kalvarijoje). Žinia apie tai pasklido greitai, ir tikintieji ėmė plūsti į Beržorą. Tada Beržoras jau turėjo ir savo kunigą, tapo Platelių filija.
Kristaus Kryžiaus kelio koplyčios Beržore nugriautos 1964 m. Pavyko išgelbėti meniniu požiūriu labai vertingas stacijas – ilgą laiką jos buvo saugomos bažnyčioje, dabar laikinai perduotos Žemaičių dailės muziejui. Stacijų paveikslams labai pakenkė drėgmė, temperatūrų svyravimas, dulkės. Jas būtina restauruoti.
Beržoro bažnyčios šventoriuje – Platelių parapijos kapinės. Jos nuo seno – vienos iš įdomiausių Žemaitijoje. Dar šio amžiaus viduryje kapinaitės garsėjo unikaliais mediniais kryžiais ir koplytėlėmis. Viso to čia jau nelikę, tačiau žmonės kaip ir anksčiau lanko šias kapines. Čia jie nulenkia galvą prie šio krašto talentingo liaudies meistro Stanislovo Riaubos kapo, atiduoda pagarbą istorikui ir muziejininkui Juozui Mickevičiui, kitiems garbingiems amžinam poilsiui Beržore atgulusiems Žemaitijos sūnums ir dukroms.
Ateityje Beržoras turėtų tapti viena iš labiausiai lankomų Žemaitijos vietų. Jau pradėtos atstatyti Kristaus Kryžiaus kelio koplyčios, rengiamas Beržoro kaimo regeneracijos projektas.
Beržoro gyvenvietė įsikūrusi šiaurinėje Beržoro ežero pakrantėje. Daugelis žemaičių tiki, kad šios vietos stebuklingos. Yra išlikęs ir padavimas, paaiškinantis gyvenvietės vardo kilmę ir pirmosios bažnyčios atsiradimą. Pasak padavimo, vieną kartą piemenėlis, ganydamas tose apylinkėse bandą, beržo viršūnėje pamatė šv. Marijos paveikslą. Platelių bažnyčios klebonas paveikslą parvežė į Platelių bažnyčią, tačiau greitai paveikslas iš čia dingo ir vėl atsirado beržo viršūnėje. Tada žmonės tą beržą nukirto, jo vietoje pastatė medinę koplytėlę ir tą paveikslą perkėlė ten. Greitai po to šalia koplyčios buvo pastatyta bažnyčia ir apie ją ėmė formuotis gyvenvietė, kurią pagal tą beržą imta vadinti Beržoru.
Na, o pirmosios rašytinės žinios apie Beržorą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Kurį laiką gyvenvietę valdė Kęsgailos-Kęsgavičiai. Po to šios vietos tapo karališkąja nuosavybe, buvo priskirtos Platelių dvarui.
XVII a. pabaigoje Platelių parapijos žmonių rūpesčiu ir lėšomis Beržore pastatyta švento Jono Nepomuko koplyčia. Ši koplyčia išliko iki šiol. Beržoro bažnyčia ir koplyčia – architektūros paminklai.