Alytaus miesto sodas - 5,5 ha seniausias miesto centrinėje dalyje esantis parkas. Dar prieškario Lietuvoje tapęs Alytaus simboliu, alytiškių pasididžiavimu jis išliko iki šiol. Parko kūrimo darbai pradėti 1930 m. natūraliame pušyne pagal inž. S. Taškūno projektą. Tai geometrinio planavimo parkas su viduryje suformuota 50 metrų skersmens aikšte, simbolizuojančia saulę, nuo kurios šešiomis kryptimis lyg spinduliai driekiasi tiesūs takai, apsodinti lapuočių medžių alėjomis bei krūmais. Vėliau parke pagal inž. V. Trečioko projektą buvo įrengtas fontanas su apskritos formos baseinėliu, šokių aikštelė su estrada, dvi poilsio aikštelės. Parko puošmena tapo sodininko Hanso Faitušo pasodintas rožynas. Parkas smarkiai nukentėjo 1944 metų vasarą, karo dienomis. Jo atgimimas prasidėjo 1957 metais, parką ėmus tvarkyti sodininkui Stasiui Marcinkevičiui. 1997 - 1999 m. Alytaus miesto sodas buvo rekonstruotas, sutvarkyti takeliai, įrengtos renginių organizavimo bei dvi poilsio aikštelės, apšvietimas, vėl galime mėgautis trykštančiu fontanu. Po daugelio metų atnaujintas rožynas vėl džiugina akį, pražysdamas gražiausiais žiedais. Parkas didžiuojasi vieninteliu tokio amžiaus (daugiau kaip 60 metų) ir aukščio Alytuje visažaliu krūmu - europiniu kukmedžiu, pavasarį baltais žiedais pražystančia japonine magnolija, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktu bekočiu ąžuolu. 1999 metais senasis miesto parkas su fontanu įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą.
Greta Miesto sodo stovi Antano Juozapavičiaus vardo šaulių namai, visiškai nepasikeitę nuo pat 1938 metų, kada buvo pastatyti ir pavadinti pirmojo Lietuvos karininko žuvusio Nepriklausomybės kovose vardu. Miesto sodas harmoningai susilieja su Kurorto parku, o juos vienija Laisvės angelo paminklas, sumanytas pastatyti 1928 m., minint pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, ir skirtas pagerbiant žuvusiuosius kovose už nepriklausomybę. Žymus skulptorius dzūkas Antanas Aleksandravičius yra skulptūros autorius. 1934 m. skulptūra subyrėjo į ją trenkus žaibui (atstatytas po trejų metų), o šeštame dešimtmetyje paminklas buvo nugriautas politiniais sumetimais (vėl pastatytas 1991 m.). Už Laisvės angelo prasideda Kurorto parkas, įkurtas 1931 m. natūraliame pušyne. Pasivaikščiojimo takeliais, kuriuos puošia įvairios žaismingos medinės skulptūros, galima pasiekti Nemuno senvagėje susiformavusį Dailidės ežerėlį. Vasarą jame trykšta fontanai, šalia įrengtas paplūdimys, vaikų žaidimų aikštelė, mediniai lieptai, valčių prieplauka ir gelbėjimo punktas.