Leckavos apylinkėse, Griežėje, 1622 m. buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Griežėje buvo ir mokykla. Paaštrėjus religinei kovai, netrukus buvo pasirūpinta, kad Leckavoje katalikiškoji bendruomenė turėtų savo maldos namus. Žemaičių seniūno Liackio pastangomis 1630 m. (kitais duomenimis - 1637 m.) Leckavoje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Jis pakvietė kunigą, kurį ir išlaikė. 1644 m. naktį į verbų sekmadienį bažnyčia sudegė. 1645 m. jos vietoje Liackis pastatė kitą, didesnę bažnyčią, ir pakvietė 2 kunigus. Bažnyčia 1783 m. sudegė. 1785 m. Adomas Gurskis pastatė naują medinę Šv. Lauryno bažnyčią, kurią tik 1881 m. pakonsekravo vyskupas Beresnevičius. 1841 m. buvo Viekšnių filija, priklausė 1 valakas ir 6 margai žėmės, kunigą išlaikė dvaras. Vėliau suteiktos parapijos teisės, priklausė Viekšnių dekanatui, 2237 katalikai. 1863 sukilimo metu Leckavos klebonas Petras Šemeta (g. 1806 - ?) apkaltintas sukilimo palaikymu, suimtas ir 1864-08-27 - 1865-06-17 kalėjo Šiaulių kalėjime. Kadangi tardymo metu neįrodyta jo kaltė, buvo paleistas, tačiau pavesta policijai jį prižiūrėti ir eilę metų išskaičiuoti už bausmę iš algos po 20 proecentų.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė, išliko tik špitolė ir varpinė. Iš sudegusios Leckavos bažnyčios išgelbėta tik kraitinė skrynia su keliais bažnytiniais rūbais ir dalis liturginių indų. Po karo parapijiečiams ilgai neleista statyti bažnyčios senoje vietoje, todėl 1955 m. (daugiausia grįžusių tremtinių lėšomis) kaime pastatyta laikina. 1958 m. suręsta senoje vietoje, miestelyje.
Krikšto metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1700 m., santuokų – nuo 1706 m.
2006 m. rugpjūčio 13 per Šv. Lauryno atlaidus bažnyčios šventoriuje buvo pašventinas Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui pastatytas paminkas-kryžius. Pašventino Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vicedekanas Rimvydas Marozas, jam padėjo buvęs ilgametis Leckavos bažnyčios klebonas Pranas Venckus bei dabar parapiją aptarnaujantis kunigas Antanas Jurgaitis. Paminklo Jonui Pauliui II statytoja ir lėšų aukotoja buvusi leckaviškė Irena Strakšienė ir jos vyras Algimantas. Judviems idėja pastatyti paminklą kilo todėl, kad galvojama, jog popiežiaus motina buvusi kilusi iš Leckavos.